Monthly Archives: balandžio 2012

Gimnazijoje nauja freska

100_2498

Pasibaigė projekto „Negaišk laiko patyčioms! Tu gali kurti“  ketvirtasis mokymų ciklas DAILĖ. Praktiniam ciklui užbaigti buvo pateikti  7 būsimos freskos (jos tema „Gerumas tas gyvenimas… gerumas“) eskizai: Andželos  Gabalytės (2e kl.), Viktorijos Gabalytės (3c kl.), Rasuolės Jautakytės (1a kl.), Viktorijos Dobrovolskytės (3e kl.), Viktorijos Preitakaitės (2c kl.), Vitos Rukaitės (4c kl.),  Gretos Mišuraitės (2a kl.). Daugiausiai balsų Facebook sienoje surinko Andželos Gabalytės eskizas. Pateiktus piešinius galite pamatyti šiuo adresu: http://www.facebook.com/media/set/?set=a.340552132669904.76738.173253639399755&type=3

Susirinkusi dailininkų komanda  mokyklos koridoriuje nutapė freską. Darbo procesas nuotraukose…

Mūsų gimnazistai – Ispanijoje!

102_1222

Jau vėlus vakaras, visi stovime lauke ir nekantriai laukiame autobuso. Nors ir šalta, to šalčio visai nejaučiame, nes žinome, kad jau po penkiolikos valandų kelionės būsime saulėtoje ir šiltoje Ispanijoje. Būtent joje ir įvyks  ketvirtasis Comenius projekto „Health – getting fit for Europe” susitikimas. Šįkart mūsų delegaciją sudarė 8 žmonės: penki Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai Morta Marcinkutė, Urtė Simonavičiūtė, Monika Pupiūtė, Karolis Šimkevičius, Laurynas Sventickas, mokyklos direktorius Rimas Bielskis, direktoriaus pavaduotoja Lijana Vaičiulytė ir anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė.  Per šią kelionę puikiai įsitikinome, kad viena savaitė yra labai trumpas laiko tarpas…

Susitikimas Ispanijoje, Cambre miesto mokykloje, prasidėjo nuo visų dalyvaujančių delegacijų – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos – prisistatymų ir namų darbų, kurių tema buvo susijusi su sveiku maistu bei ekologiška kosmetika, demonstravimu. Vieni dalyviai parengė pateiktis, kiti rodė filmukus. Mes taip pat sukūrėme filmuką apie lietuviškų vaistažolių ir pirties naudą ir dar padainavome lietuvių liaudies dainą, kuri visiems paliko didelį įspūdį, dalyviai vis niūniavo ir bandė taisyklingai ištarti jos žodžius. Po visų prisistatymų dalyvių laukė internacionalinės vaišės. Prisišveitėme vokiškų dešrelių, ispaniškos tortilijos ir empanados (tuno pyrago), prancūziškų blynelių ir paštetų, lenkiškų saldainių, sicilietiško migdolų deserto, o kitiems pasiūlėme lietuviškos ruginės duonos ir kalėdaičių. Palepinę savo skrandžius tarptautiniais užkandžiais vykome į miestelio savivaldybę, kurioje mus pasveikino miesto meras bei apdovanojo suvenyrais.

Kitą dieną galėjome paragauti ir jūros dumblių. Nors skamba neskaniai,  mes, lietuviai, pirmieji išdrįsome pajusti jų skonį. Tiesą sakant, prie to skonio mums reiktų dar ilgai pratintis… Įdomaus užsiėmimo metu ne tik daug sužinojome apie įvairiausias maistingąsias jūržoles, bet ir patys stojome prie viryklės ir gaminome.

Tądien dar vykome į išvyką – Nedos duonos keliu. Šis kraštas garsėja savo ypatingo skonio duona, kuri buvo tiekiama dar Didžiajai Ispanų Armadai, vėliau patyrusiai pralaimėjimą prieš anglų laivyną. O po žygio nuostabiais paupio slėniais su kriokliais, vandens malūnais, soduose svyrančiais apelsinais ir citrinomis, svaiginančiais magnolijų žiedais ragavome geriausių šio krašto kepėjų gaminių – nuo be galo saldžių bandelių iki tradicinio pyrago su tunu. Po sočių pietų susipažinome su keletu Atlanto vandenyno pakrantėje jaukiai įsikūrusių miestelių Pontedeum ir Betanza, kurių istorija prasideda viduramžiais.

Žinoma, smagiausias buvo savaitgalis. Šeštadienį visi, mokytojai ir mokiniai, važiavome į visame pasaulyje žinomą  piligrimų centrą Santjago de Kompostela. Tai trečias pasaulyje miestas po Jeruzalės ir Romos, kuriame palaidoti šventojo palaikai. Santjagas (lietuviškai šv. Jokūbas) – vienas iš dvylikos apaštalų. Labiausiai visus sužavėjo stulbinanti Santjago de Kompostelos katedra. Katedroje yra tokia vieta, kurioje vos septynių metrų plotyje susimaišė trijų epochų stiliai – romanika, gotika bei barokas. Užlipome net ant šios katedros stogų, nuo kurių atsivėrė nuostabi viso miesto panorama. Visi ispanai labai didžiuojasi piligrimų keliu, kuris baigiasi būtent Satjago de Kompostelos katedroje. Mums pasisekė ir galėjome stebėti labai įspūdingą ritualą –Botafumeiro – didžiausios pasaulyje smilkyklės (80 kg svorio ir 1,60 m aukščio) įsiūbavimą. Pakrauta 40 kg anglies su smilkalais, įsiūbuota aštuonių purpuru pasipuošusių vyrų – tiraboleiros, ši smilkyklė pasiekia 80 km per valandą greitį, paskleisdama visoje katedroje smilkalų kvapą.

Sekmadienis – laisva diena, tad ją leidome atskirai nuo mokytojų. Vaikštinėjome po visai arti esantį miestą La Korunją. Keista buvo gulėti paplūdimyje šalia vandenyno, mėgautis saule, bet tuo pačiu žinoti, jog Lietuvoje dar galėtum rasti sniego. Vakare galėjome rinktis – eiti į futbolo varžybas ar pasivaikščioti po vakarojantį miestą. Mes, penki lietuviai, ėjome stebėti futbolo varžybų. Elgėmės kaip tikri ispanai: ir rėkėme, ir džiaugėmės, ir dainavome skanduotes. Elgtis taip įkvėpė šalia sėdintis vyriškis, vis aiškinantis mums ispaniškai, kaip futbolininkams išties reiktų žaisti…

Per likusias dvi dienas rytais kartu su ispanais dalyvavome pamokose. Buvo įdomu pamatyti tikras ispaniškas pamokas, nors per jas visas dėmesys „kliuvo“ mums, projekto dalyviams. Taip pat apsilankėme mažoje dūdmaišių gamyklėlėje, kuri priklauso vienai šeimai. Gaminti dūdmaišius – sena ir labai svarbi tos šeimos tradicija. Galime pasigirti ir tuo, kad lankėmės ir valgėme visame pasaulyje žinomoje kulinarų mokykloje, esančioje La Korunjos mieste.

Paskutinė diena buvo itin užimta: iš ryto dalyvavome užsiėmime apie medų – ne tik daug naujo sužinojome apie, regis, tokį žinomą produktą, bet ir ragavome įvairių medaus rūšių bei gaminome žvakes. Po pietų pėsčiomis keliavome prie Torre de Hercules – Heraklio bokšto, senovės romėnų statyto ir vis dar veikiančio švyturio. Šiuo metu šis švyturys yra paskelbtas nacionaliniu Ispanijos paminklu ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Vakarop mokykloje laukė atsisveikinimo šventė su pažymėjimų įteikimais, dovanų apsikeitimais ir įspūdingu Galisijos folkloro grupės pasirodymu, po kurio prasidėjo dar smagesnė diskoteka.

Kitą dieną oro uoste atsisveikinę su puikiai mus priėmusiomis šeimomis, išvykome atgal į savo šaltą, bet mylimą Lietuvą. Visi labai džiaugėmės, kad taip nuostabiai praleidome tą savaitę. Išties išvykti iš Ispanijos buvo labai liūdna. Bet mūsų liūdesį bent šiek tiek praskaidrino tai, jog kartu su mumis viename lėktuve iš Frankfurto skrido Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

 Morta Marcinkutė

Nuotaikinga rusų kalbos šventė!

DSCF3676

Kovo 28 dieną mūsų gimnazijoje vyko rajoninė rusų kalbos šventė. Šventėje netrūko nei linksmybių, nei geros nuotaikos. Mūsų gimnazijos mokiniai, apsirengę rusų tautiniais drabužiais, su šypsenomis sutiko į šventę besirenkančius svečius.

Porą valandų mokiniai iš Kelmės rajono mokyklų bei svečiai iš Šiaulių rajono rusų kalba deklamavo eiles, dainavo, vaidino, šoko rusų šokius.

Rusų šokiu šventę pradėjo ir gausiai susirinkusius dalyvius bei svečius pasveikino mūsų gimnazistai. Salė juos sutiko garsiais aplodismentais. Koncerte mūsų gimnazistai dar dainavo apie vaikystę (Ic klasė), pavasarį (IIa klasė), meilę (Ia klasės mokinė Viktorija Povilaitytė). IIa klasės mokiniai nufilmavo ir parodė linksmą vaizdo klipą „Visiems aišku!“, įgarsintą rusų kalba, o IIb klasės mokiniai Toma Jakavičiūtė, Simonas Klimas, Matas Gerbenis, Faustas Venckus ir Laurynas Zavadskis sukūrė vaizdo klipą „Močiutė“. Šie IIb klasės  mokiniai užbaigė šventę nuotaikinga daina iš „Brėmeno muzikantų“!

Linksmas programas parodė Vaiguvos Vlado Šimkaus, Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio, Pakražančio, Kelmės „Aukuro“ vidurinių mokyklų, Tytuvėnų, Kražių gimnazijų, Mockaičių, Kolainių, Vidsodžio, Kelmės „Kražantės“, Elvyravos pagrindinių  mokyklų mokiniai.

Pirmą kartą Kelmės rajono mokinių rusų kalbos šventėje dalyvavo ir svečiai iš Šiaulių rajono –  šoko ir dainavo Meškuičių gimnazijos bei Ginkūnų Zubovų pagrindinės mokyklos mokiniai.

Rajoninėje rusų kalbos šventėje dalyvavo Kelmės rajono mero pavaduotojas Kęstutis Bilius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Saulius Michailovas, vyresnioji šio skyriaus specialistė Daiva Stonienė, vyresnysis specialistas Antanas Žilius. Mero pavaduotojas K.Bilius pabrėžė, kad kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo jis įdomesnis visam pasauliui, tuo daugiau šansų jis gauna gyvenime. D.Stonienė džiaugėsi, kad rusų kalbos šventė rajone organizuojama septintą kartą, kad atsisakyta konkurso, vertinimų, vietų, o nuspręsta paprasčiausiai švęsti ir taip skatinti mokinius domėtis kalbomis, jas išmokti.

Renginio pabaigoje Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas S.Michailovas, rajono rusų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Virgilija Kybartienė dėkojo mokiniams, mokytojams, svečiams už  dalyvavimą šventėje, už gerą nuotaiką ir supratimą, jog visos kalbos yra reikalingos. S.Michailovas padėkos raštais apdovanojo šventę padėjusioms surengti mūsų gimnazijos mokytojoms Angelei Zaturskienei, Aurelijai Grincevičienei, Danutei Parnarauskienei, direktoriaus pavaduotojai Živilei Klimienei. Šventės vedėjai, taip pat sulaukę padėkų, buvo mūsų gimnazistai Aidas Gedminas ir Monika Kirberytė.

 

Angelė Zaturskienė