Daily Archives: 2012-05-25

Baigiamasis Comenius projekto akordas – Sicilijoje!

DSCF5791

Kelmės Jono Graičiūno gimnazija baigė dvejus metus vykusį Comenius programos projektą „Health – getting fit for Europe“ („Būkime sveiki Europai“). Baigiamasis projekte dalyvavusių partnerių susitikimas vyko egzotiškoje Sicilijoje. Šaltą gegužės rytą trijų gimnazistų ir penkių mokytojų delegacija pakilo iš Vilniaus oro uosto į legendomis apie mafiją apipintą Palermą. Iš čia autobusu pasiekėme mažą Castrofilippo kaimelį – jame nepaprastai šiltai buvome sutikti vietinių šeimų, kurios savaitei laiko „įsivaikino“ mūsų mokinius, o mokytojai apsistojo netoliese esančiame Favaros mieste.

Šio vizito tema buvo „Trekingas (keliavimas pėsčiomis su kuprinėmis) ir Viduržemio jūros regiono maistas“. Taigi, ilgai nelaukę jau kitą dieną pradėjome pažintines keliones. Būti Sicilijoje ir nepamatyti garsiosios Etnos – aktyviausio Europoje ugnikalnio – tiesiog nuodėmė. Mūsų delegacijai, nemačiusiai jokio vulkano, Mongibello, kaip jį švelniai vadina siciliečiai, su 160 km perimetro papėde, dydžiu prilygstančia Londonui, padarė didelį įspūdį. Atrodytų, kad čia ne geriausia vieta žmonėms gyventi, tačiau Etnos šlaitai – vieni iš tankiausiai gyvenamų Sicilijos vietovių, nes yra puikiai drėkinami šaltinių, o vulkaniniai pelenai sukuria beveik derlingiausias pasaulyje dirvas, leidžiančias nuimti penkis daržovių derlius. Be to, čia yra ir amžinų sniegynų. Nusileidę nuo vėjuotos Etnos, patekome į maloniai šiltą ir J. V. Getės Europoje išgarsintą Taorminos kurortą. Šalia Taorminos yra nepaprasto grožio Isola Bella gamtos rezervatas. Pačiame miestelyje aplankėme puikiai išsilaikiusį Teatro Greco (Graikų teatrą) su neįtikėtina akustika ir prieš akis atsiveriančiais kvapą gniaužiančiais Scilės ir Charibdės Mesinos sąsiaurio bei Tauro kalno vaizdais.

Kitą dieną praleidome įspūdingiausiame Sicilijos antikinės architektūros komplekse – Šventyklų slėnyje. Čia gėrėjomės Heros šventykla su išlikusiu aukojimo altoriumi, didinga Dzeuso šventykla, garsėjusia visame graikų pasaulyje, puikiausiai išsilaikiusia Santarvės šventykla (ji VI a. buvo paversta krikščionių šventykla) ir dar daug kitų sanktuarijų. Šalia Šventyklų slėnio Edeno sodų kampelį dėl savo ypatingo derlingumo primena Kolymbetros sodas su puikia citrusinių augalų kolekcija.

Po šių kelionių mūsų laukė koncertas Castrofilippo mokykloje, jį surengė visi projekto partneriai. Reikia pasidžiaugti, kad vieninteliai projekto dalyviai – mūsų gimnazistai – pristatė gyvos muzikos numerius. Simonas Klimas ir Tautvydas Čiapas gitaromis ir smuiku pritarė vokalistei Džiastinai Laurutytei – jiems žiūrovai plojo ypač karštai ir audringai! O Džiastinai užtraukus garsiąją neapolietiškąją „Funiculi funicula“ dainą, šeimininkai neišlaikė ir, apsikabinę mūsų mokytojus, dėkojo už parodytą dėmesį.

Dėmesiu ir vaišingumu siciliečiai ir patys moka apgaubti savo svečius. Tą dieną Castrofilippo mokyklos mokinių tėveliai suruošė gausų pietų stalą visiems projekto mokytojams. Kiekvienas Sicilijos kaimelis turi savo ypatingą virtuvę, o patiekalų įvairovė tokia, kad jos užtenka neplonoms receptų knygoms. Susipažinę su Castrofilippo, patraukėme į paplūdimį pasimėgauti skaidria Viduržemio jūra, bet dėl didelių bangų nedaug kas teišdrįso maudytis. Dieną baigėme skanaudami ledus geriausioje Sicilijoje gelateria – ledainėje.

Kitą dieną mūsų laukė žygis po nacionalinį gamtos rezervatą – Platani upės žiotys ir Scala dei Turchi, uola, tapusi turistų atrakcija dėl neįprastai baltos spalvos, ir detektyvinio serialo „Komisaras Montalbano“, kurį dar puikiai prisimena vyresnės kartos žiūrovai, filmavimo vietovės. O pietavome Instituto albeghiero di Sciacca gastronomijos mokykloje, kur dar kartą dalyvavome tikroje italų maisto šventėje. Tenka pripažinti, kad italai ne paprastai pietauja ar vakarieniauja – jie maistu mėgaujasi, jį vertina ir džiaugiasi, valgydami tarsi švenčia.

Dar viena nepakartojama diena ir dar vienas žygis: šį kartą į Cammarata miško gamtos draustinį, kur susipažinome su senovės kalnų piemenų gyvenimo būdu ir darbu, taip pat aplankėme šv. Rozalijos atsiskyrėlių vienuolyną, įsikūrusį aukštai kalnuose ir ypatingą itin skurdžia buitimi. Aplankėme ir grotą, kurioje mergelė, norėdama paskirti savo gyvenimą Dievui, slapstėsi nuo persekiotojų ir keliolika metų gyveno vos 1,5 kvadratinio metro dydžio uoloje. Silpnesnių nervų žmones sukrėtė mirusiųjų vienuolių kaukolės ir kaulai, saugomi atskiroje vienuolyno patalpoje.

Paskutinė mūsų vakarienė ir atsisveikinimas ne tik su Sicilija, bet ir su visais projekto partneriais iš Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos vyko vietinėje autentiškoje picerijoje. Vakaras baigėsi suvenyrų apsikeitimu ir gausiomis ašaromis: verkė ne tik mokiniai, bet ir mokytojai… Juk per tuos dvejus metus ne tik dirbome, mokėmės, bet ir bendravome, pažinome vienas kitą, susidraugavome.

Galimybė dalyvauti Comenius projekte mūsų gimnazijos bendruomenei buvo nemenkas iššūkis. Koordinacija tarp šešių šalių-partnerių reikalavo daug pastangų, darbo ir laiko. Tačiau teikiama nauda – užsienio kalbų ir IKT įgūdžių tobulinimas, įvairių žinių apie sveiką gyvenseną įgijimas ir bendravimas su kitų šalių kolegomis bei mokiniais – yra neabejotina.

Projekto koordinatorė
J. Graičiūno gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Ineta Leščiauskienė