Monthly Archives: lapkričio 2013

Konferencija, skirta Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti

PRIE PAVADINIMO

„Ugdyti – reiškia perduoti kultūrą ir parengti žmogų, kad jis galėtų kūrybiškai joje dalyvauti – ne tik tinkamai vartoti kultūros gėrybes, bet ir gausinti jas. Ugdymo tikslas – žadinti žmoguje aukščiausią kultūros nuovoką, o kartu jų ilgesį bei troškimą jas pasirinkti“.

                                                                                                           Meilė Lukšienė

 Mūsų gimnazija kartu su Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi organizavo Kelmės rajono švietimo darbuotojų konferenciją „Meilės Lukšienės pedagoginės įžvalgos šiandien“, skirtą lietuvių literatūros tyrėjos, pedagogės, edukologės, humanitarinių mokslų daktarės, habilituotos socialinių mokslų daktarės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės ir vienos iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferenciją vedė J.Graičiūno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimienė ir istorijos mokytoja metodininkė Rima Servienė. Susirinkusiems į konferenciją mokytojams sveikinimo žodžius tarė gimnazijos direktorius Rimas Bielskis, kalbėjo LR Seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono mero pavaduotojas Kęstutis Bilius. Muzikiniu kūriniu renginio dalyvius pasveikino ir mūsų gimnazijos trečiokai, pasirinkę mokytis muzikos, jiems pasiruošti padėjo mokytojas Svajūnas Klimas.

Šioje konferencijoje pranešimus skaitė Užvenčio Šatrijos Raganos, Tytuvėnų, Kražių gimnazijų, „Aukuro“ pagrindinės ir Pakražančio vidurinės mokyklos bei mūsų gimnazijos mokytojai. Vyresnysis istorijos mokytojas Egidijus Ūksas pristatė tyrimo „Pilietiškumo suvokimas I-II gimnazijos klasėse“ lyginamąją 2009 ir 2013 metų analizę. Vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Rutkūnienė skaitė pranešimą „Etninė kultūra ugdant šiuolaikinį jaunimą“. Anglų kalbos mokytoja metodininkė Ineta Leščiauskienė papasakojo susirinkusiems apie kvalifikacijos kėlimo kursus Velse ir aptarė tarptautinių programų teikiamas galimybes mokytojams. Istorijos mokytoja metodininkė Reda Sakalauskienė, šią vasarą dalyvavusi stažuotėje Izraelyje, parengė pranešimą „Tradicija, kultūra ir kalba – jų išsaugojimas ir puoselėjimas leidžia tautai išsilaikyti (mokymo centrą Yad Vashem aplankius)“. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, gimnazijos kūrybos klubo „Hipokrenė“ pirmininkė Valerija Puišienė aptarė visuomeninės organizacijos įtaką ugdant kūrybišką žmogų.

Labai svarbios M.Lukšienės įžvalgos, jomis vadovaudamiesi, galime kurti tobulesnę visuomenę. Įsiklausykime: „Mes turime jaustis pasaulyje normalūs žmonės – nei girtis, nei savo vėliavomis mosuoti, bet paprastai mokėti bendrauti ir nauja pasakyti ar parodyti, pasidalinti. Turime atgauti žmogiškąjį ir kartu nacionalinį orumą, nusikratyti vergo žymių – melo, pataikavimo, pažiūrų mainymo, žiaurumo, atžarumo už save „menkesniems“ ir nesavarankiško galvojimo. Reikia gilaus žmogiško orumo, tautinės savigarbos, kurie įpareigoja kiekvieną ir elgtis oriai, pagarbiai su kiekvienu žmogum, su kiekviena dora mintim. Bet reikia taip pat ir tvirtumo teisybę bei teisę palaikyti. Reikia mums grąžinti į visuomenę sąžiningumą ir darbštumą – be jų jokie ekonominiai stebuklai nevyksta“. (M.Lukšienė)

Gimnazija – vėl Comenius projekte!

EU_flag_LLP_LT

Mūsų gimnazija vėl laimėjo Comenius projektų konkursą ir 2013 – 2015 m. kartu su Vokietijos (Realschule Tamm), Turkijos (Refhan Tumer Lisesi), Lenkijos (Gimnazjum Nr.6 Myslowice), Italijos (VII Instituto Comprensivo ,,G.A.Costanzo”), Ispanijos (I.E.S. Afonso X O Sabio) mokyklų bendruomenėmis vykdys bendrą veiklą, skirtą tolerancijos ugdymui.

Šio Comenius projekto tema „Destroying stereotypes, building a new Europe” (,,Sulaužykim stereotipus, kurkim naują Europą“).

Numatyta surengti susitikimus Italijoje (Sicilijoje), Vokietijoje, Turkijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Viso projekto „Destroying stereotypes, building a new Europe” veiklos koordinatoriai yra Vokietijos atstovai. Mūsų gimnazijoje projektą koordinuoja paraišką konkursui parengusi anglų kalbos mokytoja metodininkė Ineta Leščiauskienė.

Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, o „Mokymosi visą gyvenimą programą“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Gimnazistai prisiminė sveikos mitybos taisykles

PRIE PAVADINIMO

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, ji primena apie būtinybę tinkamai maitintis. Šios dienos proga gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Regina Legeckienė II klasės gimnazistams priminė sveikos mitybos naudą, teikė patarimus, kurių dauguma žinome, tačiau neretai pamirštame. Gaila, kad dažnai nesusimąstome apie netinkamos mitybos pasekmes sveikatai: renkamės greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Technologijų mokytojos Lijana Vaičiulytė ir Algė Rimšaitė mokė gimnazistus pasigaminti sveikos mitybos patiekalų.

Neužmirškime, kad jei norime būti sveiki, valgykime įvairius maisto produktus, skaičiuokime kalorijas ir sportuokime, reguliariai valgykime ir būtinai pusryčiaukime. Prisiminkime, kad grūdiniai produktai – mitybos pagrindas. Neužmirškime valgyti daugiau daržovių ir vaisių, pirmenybę teikime augaliniams riebalams. Liesi pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis – vartokime juos. Išmokime tinkamai pasirinkti užkandžius. Be to, rinkimės mažiau druskos turinčius maisto produktus. Malšinkime troškulį tinkamai, gerkime daugiau vandens, o ne energetinių gėrimų.

Albina Rimšienė,
TC vadovė

 

 

 

Sėkmė jaunųjų verslininkų konkurse „Ateities Kelmė“

Alges prie pavadinimo

Mūsų gimnazijos mokiniai ir ekonomikos mokytoja Algė Rimšaitė dalyvavo jaunimo verslo idėjų konkurse ,,Ateities Kelmė“, kurį organizavo Kelmės rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras. Konkurso metu gimnazistai ir kitų mokyklų mokiniai pristatinėjo savo verslo idėjas Kelmės verslininkams ir komisijos nariams.

Aistės Tunikaitės ir Mantvilės Meškauskytės verslo idėja buvo apie kavinukę ,,Pakeliui“. Jos nominuotos už „skaniausią“ verslo idėją. Aušrinės Dapnytės, Gretos Kazlauskaitės, Paulinos Makauskaitės ir Emos Urniežiūtės verslo idėja nominuota už įžvalgumą. Arno Linkevičiaus ir Igno Makausko verslo idėja nominuota už ekologišką produktą, jų verslo idėja skirta UAB ,,Kelmės duona“.

Tomas Bagdonavičius ir Mangirdas Kazlauskas nominuoti už aktyvumą ginant savo idėją. O ji – įkurti Kelmėje kepsninę. Kristinas Trepenskis siūlė įkurti viešbutį ,,Kelmynė“. Jo idėja nominuota už optimistinę Kelmės rajono ateitį.

II vietos laimėtojas Deividas Šetkus nominuotas už verslo įgyvendinimo realias galimybes. Jis galvoja sukurti mokymuisi skirtas programėles išmaniesiems telefonams.

I-ją vietą laimėję Ervinas Marengolcas ir Mindaugas Šatkauskas nominuoti už aktualumą Kelmės rajonui, jų verslo idėja buvo skirta IĮ ,,Želduva“ – aplinkos projektavimo ir želdinimo paslaugos, priežiūra. Visi gimnazijos mokiniai buvo apdovanoti padėkos raštais, o prizines vietas laimėję ir piniginiais prizais.

 Algė Rimšaitė

Skųstis, viską mesti ar keisti(s) ir tobulėti?

prie pavadinimo Inetos

„Švietimo politikos tikslas ateity – stiprinti užsienio kalbų mokymą, siųsti žmones į įvairias šalis mokytis, efektyviai ir operatyviai  lopyti spragas. Reikia, kad humanitariniai mokslai, taip pat, aišku, ir visuomeniniai turėtų plačią erdvę alsuoti pasaulio vertybėmis.“

 M. Lukšienė

Pasinaudodama Mokymosi visą gyvenimą programos teikiamomis galimybėmis, šių metų rudenį dalyvavau dviejų savaičių Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Using New Technology for Teaching English“ Cardiff, Velse.

Iš karto turiu pastebėti, kad kolegos iš visos Europos, susirinko tos pačios nuotaikos, kėlė tuos pačius klausimus, ieškojo metodinių sprendimų, kaip patenkinti naujosios kartos poreikius, išmokti naudotis technologijomis, kurios padėtų atskleisti mūsų mokinių kūrybiškumą, padėtų realizuoti save naujoje tinklaveikos visuomenėje, ugdytų kritinį mąstymą. Pagrindinės technologijos: kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai. Išbandydami įvairias kompiuterines aplikacijas (applications), skirtas kalbų mokymui, nuolat kėlėme esminį klausimą: ar, naudodama šį įrankį, pasieksiu geresnių rezultatų negu pasitelkdama tradicinį vadovėlį ir pieštuką, kurie iš principo irgi yra technologijos? Ar mano mokinio motyvacija bus didesnė? Ko siekiu šiuo metodu? Kursų lektoriai, vadovėlių autoriai Lucy Norris ir Graham Workman nė minutės neleido priimti naujųjų IKT kaip savaiminės vertybės, bet kėlė jų naudojimui pedagoginius tikslus.

Ar buvo sunku? Labai. Iš vienos pusės, IKT naudojimas ugdymo veikloje mano ir vyresnei kartai – pralaimėtos lenktynės su mokiniais. Jie visuomet bus žingsniu (tik nesupraskit paraidžiui, tiesiog nerandu tinkamos metaforos) priekyje. Ir žengia jie septynmyliais batais. Jie – tinklo karta, jie užaugo su IKT. Klausimas, ar tai blogai? Aš matau tame mokytojo – mokinio bendradarbiavimo ir nuolatinio tobulėjimo galimybes. Kita vertus, anot švietėjo ir gerai žinomo tinklaraščio Weblogg-ed autoriaus Will Richardson, būdami ugdytojais, mes turim tik tris pasirinkimo galimybes: skųstis, viską mesti arba keisti(s). Taigi, savaitės užsiėmimų nuo 9.00 iki 17.00 metu visi perėjom visas tris fazes: ir verkšlenom prie „lūžtančių“ kompiuterių, ir trinktelėdavome (!) durimis, o išvažiuodami suvokėm, kokį žinių ir idėjų neregistruotą bagažą vežamės kiekvienas į savo šalį, savo mokyklą su vidiniu imperatyvu keisti(s) ir tobulėti.

Kita kursų savaitė tenkino kultūrinius ir asmeninius dalyvių poreikius. Turiu pažymėti, kad kursų vietą – Velsą – rinkausi sąmoningai, vengdama tradicinio pasirinkimo – kosmopoliško megapolio Londono. Norėjau tiek pati susipažinti, tiek savo mokiniams parvežti įspūdžių apie kitas Jungtinės Karalystės dalis, savitas ir nepakartojamas. Tą man padėjo padaryti visa virtinė įdomių paskaitų-diskusijų „Velso istorija, kultūra ir tradicijos“, seminaras apie garsiausią Velso poetą Dylan Thomas,, „Velso švietimo sistema“, ekskursijos į muziejų po atviru dangumi StFagan‘s, Nacionalinį Muziejų, Nacionalinę Velso Asamblėją, įspūdinga sekmadienio kelionė po Gower pusiasalį, aplankant pilis, kurių Velse apie 300, senovines paslaptingųjų keltų kapavietes, smagiai pasivaikštant uolų pakraščiu vingiuojančiu pakrantės keliuku, paragaujant vietinių pyragaičių ir galiausiai, nukorus kojas nuo klifo virš Atlanto vandenyno, bijant žvilgtelėti žemyn dėl svaiginamo aukščio, nieko nemąstyti, tik gėrėtis.

Negaliu nepaminėti ir apsilankymų dviejose vidurinėse mokyklose. Įspūdžių užtektų atskiram straipsniui. Dabar tik paminėsiu, kas labiausiai įstrigo, tuos straipsnio epigrafe minimus „lopus“ vietinėms švietimo sistemos spragoms galimai lopyti. Pirmiausia, neabejotinai geresnė disciplina ir priemonės jai palaikyti. Mokyklos turi priėmusios savo vidaus tvarkos taisykles, kurių privalu laikytis kiekvienam mokiniui ir kurios su įvairiomis variacijomis, bet principinis mechanizmas tas pats: nulinė tolerancija patyčioms, netinkamas elgesys pamokos metu reiškia pašalinimą iš klasės ir/arba palikimą po pamokų, o rimtu atveju ir pašalinimą iš mokyklos. Sugrįžimas į klasę vėlgi numatytas keliais etapais. Nelankomumas iš karto SMS pranešamas tėvams/globėjams. Kitas pastebėjimas, susijęs su IKT naudojimu pamokų metu. Tendencija leisti naudotis išmaniaisiais telefonais ir planšetėm pamokų metu, bet blokuojant mokyklos teritorijoje Facebooką ir kitus su ugdymu nesusijusius tinklus. Trečia, nuolatinis įsivertinimas ir draugo vertinimas pamokų metu. Taip ugdomas kritinis mąstymas, konstruktyvi kritika ir mokoma tai padaryti mandagiai.

 Tradiciškai negaliu nepaminėti  gyvenimo šeimose, kuris neabejotinai suteikia įžvalgų į kasdieninį britų gyvenimą, jų buitį ir darbą. Na, o man tai reiškė nuolatinį kalbinį tobulėjimą: užsiėmimų metu – kolegos anglistai ir lektoriai, gatvėje ir namuose – nenutrūkstamas srautas gražios anglų kalbos.

Situacija švietimo srityje panaši visoje Europoje, t.y., visi klausia, ką daryti, kad būtų galima paruošti tinkamai dabartinius ir ateities mokinius tinklaveikos visuomenės iššūkiams? Vieniems, labiausiai skandinavams ir vokiečiams, tai sekasi geriau, kitiems, manyčiau, ir mums, trūksta drąsos, aiškios krypties ir politinių sprendimų. Tačiau galimybių mokytojams nesiskųsti, nepasiduoti, o veikti ir keisti(s) yra. Viena iš jų dalyvavimas  Mokymosi visą gyvenimą programos veiklose.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė

 

 

Debatai „Kodėl jaunimas nebesidomi kultūra?“

prie pavad.

Prieš rudens atostogas Informacijos centro konferencijų salėje vyko debatai, kuriuos organizavo gimnazistų prezidentas Laurynas Zavadskis, anglų kalbos mokytoja Snieguolė Zavadskienė bei jos asistentė, atliekanti praktiką mūsų gimnazijoje, mokytoja iš Turkijos Ayse Nursel Bora.

Gimnazistai anglų kalba aptarė šiomis dienomis itin aktualų klausimą: „Why youth isn’t interested in culture anymore?“ („Kodėl jaunimas nebesidomi kultūra?“). Viešnia iš Turkijos Ayse Nursel Bora papasakojo apie savo šalies jaunimo kultūros lygį, nesutarimus tarp skirtingų religines, kultūrines pažiūras turinčių gyventojų valstybės viduje, terorizmo problemą, išsakė savo nuomonę tam tikrais iškeltais klausimais.

Diskusijos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kuo Lietuvoje užsiima jauni žmonės, kokių jie turi tikslų, kas jiems gresia, jei negerbs savo šalies kultūros. Taipogi buvo aptartos ir jaunų žmonių saviraiškos galimybės bei ką galima padaryti, kad nebūtų tiek daug negatyviai besielgiančių jaunuolių, t. y., turinčių tokių žalingų įpročių, kaip rūkymas, gėrimas, narkotikų vartojimas…

Po pasiruošimo etapo, vaizdo medžiagos peržiūros renginio dalyviai buvo padalinti į dvi priešingas nuomones turinčias pristatyti ir apginti komandas. Kiekvienas, dalyvavęs diskusijoje, turėjo išsakyti savo nuomonę, pateikti argumentus, paprieštarauti priešininkų komandai. Žinoma, buvo įvairių pasisakymų: vieni debatų dalyviai labai aktyviai įrodinėjo savo poziciją, o kartais net nebepaisė aplinkinių ginamos nuomonės, kiti savo pažiūras dėstė ramiau. Tai buvo labai vertinga patirtis visiems dalyvavusiems: panaudojome savo istorijos, literatūros, bendrąsias ir, žinoma, anglų kalbos žinias.

Galiausiai buvo sutarta, kad jaunimas, deja, nebesidomi savo šalies bei kitų valstybių kultūra tiek, kiek galėtų, nes didelę jaunų žmonių laisvalaikio dalį užima visiškai nereikalingi užsiėmimai, tokie kaip žaidimas kompiuteriu…

Agnė Gedminaitė