Daily Archives: 2014-10-13

Linksma antrokų vakaronė

prie pavadinimo

Šiltą rugsėjo 26-osios vakarą mūsų gimnazijoje antrokai ir jų auklėtojos Jurgita Jafimovienė, Raimonda Andriuškienė, Reda Sakalauskienė ir Virginija Rimkuvienė surengė liaudiškų šokių vakaronę „Pora už poros“.

Mes, antrokai, žinome, kad jau kitais metais mūsų mokymasis pasikeis – rinksimės įvairius mokomuosius dalykus, ne visi vienodus, todėl pasikeis ir mūsų klasės draugai, susipažinsime ir mokysimės bendrauti su naujais bendraamžiais. Tačiau artimiau pažinti, susidraugauti norime jau dabar, tad mūsų auklėtojos rado puikų būdą padaryti ne tik tai, bet ir nuostabiai praleisti vakarą su nuoširdžiai besišypsančiais žmonėmis, mokantis naujų šokių žingsnelių, atliekant įvairias užduotis ir klausantis linksmos muzikos.

Vakaro pradžioje padengėme stalus tema „Rudens gėrybės“. Buvo galima paragauti įvairiausių skanių obuolių pyragų bei kitų kepinių ir apžiūrėti išties šiltas bei jaukias dekoracijas. Vėliau atlikome vienų klasių kitoms paruoštas užduotis, išbandėme savo kūrybiškumą, miklumą, taiklumą ir mokėjimą bendradarbiauti. Mums pagroti, padainuoti ir išmokyti mus liaudiškų šokių atvyko Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“, vadovaujamas Osvaldo Gerbenio. Visi noriai puolė ieškotis sau poros ir šoko į linksmybių sūkurį. Šokome ir „Našlaitėlį“, ir „Malūnėlį“, ir dar daug šokių… Vakaro pabaigoje visi buvome gerokai sušilę, pavargę, tačiau labai gerai nusiteikę ir patyrę nepamirštamų įspūdžių!

Eimantė Korytė

Kelionė V. Mačernio „Vizijų“ takais

prie pavadinimo

Šiais metais minime 70–ąsias žymaus lietuvių poeto Vytauto Mačernio mirties metines. Ta proga gražų spalio 7 dienos rytą mūsų gimnazijos ketvirtokai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Vaida Karabiene iškeliavo į poeto V. Mačernio gimtinę Šarnelę.

Pirmiausia atvykome į Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją. Tądien čia viešėjome ne tik mes, bet ir Šiaulių Didždvario gimnazijos delegacija. V.Mačernio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja papasakojo svečiams poeto biografiją, paskui visi išvykome į kraštotyrininko Konstantino Bružo ,,Žaliąją trobelę“, kurioje surinkta daugiausia informacijos apie V.Mačernį. Po apsilankymo muziejuje keliavome poeto ,,Vizijų“ takais. Pirmoji, antroji, septintoji vizijos – stabtelėjome ties kiekviena, klausėmės gražaus gimnazistų deklamavimo, lyrinės smuiko gaidos, gėrėjomės pasakiška gamtos panorama – laikas prabėgo labai greitai. Tylūs ir susimąstę pastovėjome prie poeto kapo…

Vėliau nuvažiavome ir prie netoliese esančio didžiausio Lietuvoje akmens – Puokės Barstyčio.

Išvykos tikslas – sužinoti daugiau apie poetą V.Mačernį bei pagerbti jo atminimą – pavyko. Pamatę jo gimtąjį kraštą, galėjome lengviau suprasti jo kūrybos grožį, o susipažinę su poeto biografija paneigėme keletą klaidingų faktų apie poeto gyvenimą.

Simona Glazauskaitė

Mokytojo dienos šventė

prie mokytojo dienos pavadinimo

Spalio penktąją visame pasaulyje minima Mokytojo diena. Tądien mokytojams būna tariami patys gražiausi sveikinimų žodžiai, teikiamos gėlės. Ši graži rudens diena leidžia prisiminti mokytojo svarbą kiekvieno mūsų gyvenime – juk mokytojas lydėjo mus nuo pat pirmųjų susipažinimo su mokykliniu suolu dienų, kai dar nesupratome, kam nešame stipriai suspaudę glėbį gėlių, per kurių didelius žiedus vos buvome matyti mes patys… Mokytojas yra žmogus, kuris išmoko dar mažą rankytę rašyti pirmąsias raides, žmogus, kuris turi aukso kantrybę! Jis pastebi, kuomet mes, mokiniai, jaučiamės prislėgti… Jis, nors ir kiek savų rūpesčių beturėtų, būtinai paklaus, kas mums nutiko, ir padės mums tas problemas išspręsti. Mokytojas nuolat turi galvoti, kaip geriau, aiškiau mus, mokinius, mokyti, kaip padėti mums suprasti, atrasti mokslo ir gyvenimo tiesas…

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir mūsų gimnazijoje ši graži šventė – Mokytojo diena – buvo minima linksmai ir prasmingai. Penktadienį, spalio trečiąją, nuo pat ankstaus ryto mūsų gimnazijoje netilo sveikinimų žodžiai ir koridoriuose dvelkė dovanojamų gėlių aromatas. Trumpesnių pamokų metu, kai mokytojams laisvai pabūti, pailsėti leido juos pavaduojantys ketvirtokai, mokytojai buvo pakviesti prie kavos puodelio į konferencijų salę, ten juos dar kartą pasveikino gimnazijos mokinių prezidentas Martynas Petkevičius, prie jo prisidėjo Kasparas Zavadskis. Jiedu vedė mokytojų „Protų mūšį“, kuriame gudriais klausimais tikrino mokytojų sumanumą ir žinias.

Netikėta ir smagu buvo mokytojams sulaukti sveikinimų ir iš mūsų kaimynų – „Ąžuoliuko“ darželio auklėtinių ir jų vadovių. Rimti ir susikaupę mažieji darželinukai sakė eilėraščius savo galbūt būsimiesiems mokytojams!

Tądien gimnazijos mokytojai pasveikino direktorių Rimą Bielskį su gražia sukaktimi: šiemet sukako 25-eri metai, kai jis vadovauja mūsų gimnazijai! Be to, džiugu, kad mūsų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vilma Paulauskienė pelnė Kelmės rajono Metų mokytojos apdovanojimą!

Smagi atmosfera tvyrojo ir konferencijų salėje, ir atskirų dalykų kabinetuose, kur kostiumais ir kukliomis suknelėmis pasipuošę ketvirtokai ugdė žemesniųjų klasių mokinių paklusnumą ir darbštumą – pastarieji dirbo išsijuosę, gavo pagyrimus, o nepaklusnieji – ne itin tenkinančius pažymius…

Taigi, Mokytojo diena yra šventė, kuri leidžia mokiniams suvokti, kas iš tiesų mokytojas yra jų gyvenime. Padėkos žodis, gėlių puokštė yra ne viskas, kuo mes galime jiems atsidėkoti. Pagarba, supratingumas ir mandagumas yra pačios geriausios dovanos jiems – mūsų Mokytojams.

 Agnė Gedminaitė