Daily Archives: 2016-09-26

Minėjome Lietuvos žydų genocido aukų atminimą

prie-pavadinimo

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.

Šią datą mūsų gimnazija mini kasmet. Šiemet per istorijos, pilietiškumo pamokas buvo prisiminta žydų tautą ištikusi Katastrofa, skaitomos iš Kelmės kilusio ir per Holokaustą išgelbėto rašytojo Icchoko Mero apysakos ,,Geltonas lopas” ištraukos.

Rugsėjo 23 d. mūsų gimnazijos pirmokai kartu su auklėtojomis ir istorijos mokytojais dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuojamoje pilietinėje iniciatyvoje ,,Atminties kelias”. ,,Atminties kelias” prasidėjo rašytojo Icchoko Mero aikštėje. Čia susirinkusiems žodį tarė istorijos mokytoja Rima Servienė. Ji priminė tragiškus istorijos faktus ir būtinybę išmokti istorijos pamokas, kad Katastrofa niekada ir niekur nepasikartotų. Vėliau gimnazistai stabtelėjo ties Kelmės krašto muziejumi (buvusioje Kelmės dvaro  teritorijoje) – nuo čia kelmiškiai žydai buvo varomi į netoliese esančią žvyrduobę ir ten sušaudyti. Tylūs ir susikaupę gimnazistai stovėjo Holokausto aukų kapinėse, uždegė žvakeles, žydų papročiu padėjo akmenis prie paminklo, kuris žymi Kelmės žydų bendruomenės žūties vietą…

Minėtos Tarptautinės komisijos sekretoriatas, Lenkijos Respublikos ambasada ir mūsų gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras rugsėjo 23 d. gimnazistus ir mokytojus pakvietė ir į filmo ,,Gyvenimo vizos” peržiūrą. Tai filmas apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pabėgėlių, žydų iš Lenkijos ir Lietuvos kančias, neviltį, skaudų likimą ieškant prieglobsčio, apie jiems padėjusį ir vizas į laisvę ir gyvenimą išdavinėjusį Japonijos diplomatą Chiune Sugiharą, 1939–1940 m. rezidavusį Kaune ir išgelbėjusį mažiausiai 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, nors neturėjo tam oficialaus Japonijos vyriausybės pritarimo… Kaip minėjo šį filmą pristačiusi istorijos mokytoja Reda Sakalauskienė, tai filmas-pamoka ne tik apie istorijos faktus, bet ir apie būtinybę pasirinkti esant sunkiai, gyvybei pavojingai situacijai, apie žmogiškąsias vertybes. Visa tai, ką ir kodėl darė Chiune Sugihara, pasakyta jo žodžiais: ,,Aš turėjau ką nors daryti. Jaunas vaikinas atėjo į mano namus, kad aš jį globočiau. Ar jis pavojingas? Ne. Ar jis šnipas? Ne. Ar jis išdavikas? Ne. Jis tik žydų paauglys, kuris nori gyventi. Aš negaliu leisti šiems žmonėms mirti, žmonėms, kurie atėjo pas mane su mirties baime akyse. Kad ir kokia bausmė man už tai būtų, aš žinau, kad turėčiau pasikliauti savo sąžine”.

Emilija Sasnauskaitė