Monthly Archives: lapkričio 2017

Verslo paslapčių gimnazistai mokėsi kartu su Specialiosios mokyklos mokiniais

prie pavadinimo

Paskutinę rudens dieną verslo ir vadybos besimokantys Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai dalyvavo bendroje verslumo įgūdžių ugdymo veikloje kartu su Kelmės specialiosios mokyklos mokiniais.

Specialiojoje mokykloje šios mokyklos mokiniai kartu su gimnazistais atlikdami įvairias kūrybines užduotis aiškinosi pagrindines ekonomikos problemas: pasirinkimą, išteklių stygių, beribius norus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė baigiamoji užduotis – Specialiosios mokyklos mokiniai, padedami vyresniųjų bičiulių iš gimnazijos, gamino atšvaitus.

Po malonaus bendravimo, pasidalijimo įspūdžiais, Specialiosios mokyklos direktorė Dalia Viliūnienė gimnazistams surengė ekskursiją po mokyklą. Gimnazistus sužavėjo šviesos terapijos kambarys, mokinių pasiekimai technologijų pamokose, mokykloje įkurtos erdvės.

Gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytojas Nerijus Šarauskas džiaugiasi, kad gimnazistai mielai dalyvavo inkliuzinio mokymosi veiklose, nes mažieji Specialiosios mokyklos bičiuliai buvo itin aktyvūs, smalsūs, draugiški, ir tai gimnazistus nuteikė planuoti būsimąsias naujas veiklas su šios mokyklos mokiniais.

Nerijus Šarauskas,
ekonomikos ir verslumo mokytojas

Gimnazijoje vyko Poezijos rudenėlis

prie pavadinimo

Šių metų lapkričio 23 dieną Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyko tradicinis Poezijos rudenėlis, skirtas poetui Jonui Graičiūnui atminti. Renginyje dalyvavo dvidešimt jaunųjų poetų iš Kelmės rajono mokyklų: Vaiguvos Vlado Šimkaus, Kelmės „Aukuro“ pagrindinių, ,,Kražantės“ progimnazijos, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos, o mūsų gimnazijai atstovavo Kornelija Atkočaitytė, Rugilė Andrulytė, Emilė Penikaitė, Lukas Rašimas, Gabija Lukonaitė, Leonora Kirklytė, Mindaugas Strelkauskis, Ernestas Gužauskas, Fausta Tavoraitė, Deividas Bukavičius.

Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje prisiminėme poeto Jono Graičiūno žodžius, skirtus Lietuvai. Eiles skaitė ir šventę vedė IVb klasės mokiniai Ugnė Aleksiejūtė ir Saimonas Marcinkus, scenarijų kūrė lietuvių kalbos mokytoja Vaida Karabienė.

Į šventę susirinkusius jaunuosius poetus pasveikino ir padrąsino gimnazijos direktorius Rimas Bielskis. Dalyvių parašytas eiles vertino komisija, kurią sudarė Kelmės rajono literatų klubo „Vieversys“ prezidentas poetas Viktoras Gulbinas, rašytoja, poetė, laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakė, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė.

Renginyje skambėjo ne tik poezija – jį pradėjo gimnazijos mokinių, vadovaujamų muzikos mokytojo Svajūno Klimo ir lietuvių kalbos mokytojos V. Karabienės, sukurtas miuziklas apie Jūratę ir Kastytį.

Pasibaigus pirmajai šventės daliai vadovaujami mokytojos Valerijos Puišienės jaunieji poetai kūrė linkėjimus Lietuvai, kuriuos pristatė šventės pabaigoje. Tuo metu vertinimo komisija skubėjo aptarti mokinių kūrybos. Apie ją vėliau trumpai pakalbėjo ir jauniesiems kūrėjams patarimų negailėjo V. Gulbinas. Komisijos sprendimu buvo apdovanoti šeši laureatai: Rugilė Baltrušaitytė iš ,,Kražantės“ progimnazijos, Emilė Penikaitė, Akvilė Petroševičiūtė ir Kamilė Lionikaitė iš Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos, Enrika Sebestijonaitė iš ,,Aukuro“ pagrindinės mokyklos ir mūsų gimnazijos mokinė Leonora Kirklytė. Joms atminimo dovanas įteikė komisijos narės O. Jautakė ir D. Stonienė. Paskatinamuosius prizus už įdomią ir originalią kūrybą jauniesiems poetams   įteikė V. Gulbinas. Visiems dalyviams bei jų lietuvių kalbos mokytojoms buvo įteikti Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos padėkos raštai.

Už šio tradicinio renginio organizavimą dėkoti turime J. Graičiūno gimnazijos lituanistėms V.  Puišienei, V. Karabienei, Genovaitei Rutkūnienei, Vilmai Paulauskienei ir direktoriaus pavaduotojai Živilei Klimienei.

Vaida Karabienė,
vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja

Gimnazistai lankėsi vėtrungių krašte

prie pavadinimo

Lapkričio 21 dieną mes, gimnazistai, kartu su mokytojomis Irena Arlauskiene ir Albina Rimšiene keliavome Kuršių marių link, į Dreverną. Ten pagal projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ mums buvo organizuotas edukacinis užsiėmimas „Kuršmarių vėtrungės“. Jis vyko Jono Gižo etnografinėje sodyboje. Susipažinome su sodybos ekspozicijomis, laivų darymo subtilybėmis, daug sužinojome apie vėtrunges.

Jonas Gižas – žymiausias šiaurės Kuršių marių dalies žvejys ir laivadirbys. Gimė Ventėje, tačiau vėliau apsigyveno Drevernoje, kur remontavo ir statė burines plokščiadugnes valtis, meistravo vėtrunges. Vėtrungės, dar kitaip vadinamos vėjarodžiais, laivyboje buvo naudojamos ne tik vėjo krypčiai nustatyti. Vėtrungėmis Kuršių marių žvejų laivai buvo puošiami ir žymimi. Vėjarodžio viduryje esantys įvairūs simboliai reikšdavo tam tikro kaimo ženklinimą, o ženklinimas buvo skirtas sąžiningos žuvininkystės labui. Ženklų spalvos turėjo būti kontrastingos ir matomos iš toli, kad žvejybos prižiūrėtojas simbolį galėtų iš toli matyti ir atpažinti. Žuvautojai, žvejoję ne jų kaimui priklausančioje teritorijoje, gaudavo labai dideles baudas, kurių kartais net per visą gyvenimą neišsimokėdavo. Vėliau, susipažinę su istorija, čiupome į rankas dažus ir teptukus ir patys dekoravome vėtrunges.

Tą dieną apsilankėme ir Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje. Muziejus įkurtas Priekulėje, rašytojos vasarnamyje. Labai įdomu tai, kad jame beveik niekas nepakeista, yra išlikę autentiški rašytojos daiktai ir baldai. Muziejaus darbuotoja išsamiai papasakojo I. Simonaitytės biografiją. Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja. Kūrė Pirmojo pasaulinio karo įspūdžių paveikta, pirmąjį savo kūrinį išspausdino 1914 metais „Tilžės keleivyje“. Už pirmąjį savo romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ buvo apdovanota Lietuvos valstybės literatūros premija. Verta prisiminti, kad 2017 metai yra paskelbti Ievos Simonaitytės metais, o jos atminimui įprasminti  nuo 1987 m. teikiama Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Taigi kelionės metu labai daug sužinojome apie vėtrunges, laivadirbį Joną Gižą ir rašytoją Ievą Simonaitytę, praplėtėme savo istorijos žinias apie kuršių kraštą.

Ugnė Paulauskaitė

Gimnazijos projektas – geriausiųjų penketuke

prie pavadinimo

Lapkričio 14 dieną Vilniuje, moderniame verslo ir konferencijų centre „k29“, buvo išdalintos 2017 metų Švietimo mainų paramos fondo „Kokybės konkurso“ statulėlės, kurias nugalėtojams įteikė Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė bei Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos projektas „Menų spaustuvė“ (kartu su Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos mokyklomis vykdytas 2014-2016 metais) dalyvavo specialioje „Kokybės konkurso“ kategorijoje „Programa „Erasmus+“ praturtina gyvenimus, išlaisvina mintis jau trisdešimt metų“. Dvidešimt aštuonias paraiškas, pateiktas šiam konkursui, vertino nepriklausoma išorinė komisija, kurios sudėtyje buvo lyderystės ekspertai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Švietimo mainų paramos fondo atstovai. Džiugu, kad mūsų gimnazijos projektas pateko į geriausių projektų penketuką kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Utenos Dauniškio gimnazijos, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos bei Alytaus profesinio rengimo centro rengtais projektais. Į gimnaziją konkurso rengėjų padėką parvežė projekto „Menų spaustuvė“ koordinatorė anglų kalbos mokytoja metodininkė Ineta Leščiauskienė ir kartu su ja į renginį vykusi mokytoja Ilijana Petrauskienė.

Jau vienuoliktus metus organizuojamame renginyje didžiausias dėmesys buvo skirtas trisdešimties metų sukaktį mininčiai programai „Erasmus+“, kuri pakeitė daugiau nei 160 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus. Programos „Erasmus+“ jubiliejus sutampa ir su Švietimo mainų paramos fondo jubiliejumi (šiemet institucija mini dešimtmetį), tad visą vakarą vyravo šventinė nuotaika. Buvo daug kalbama ir apie artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmetį, svečiai ir dalyviai dalinosi savo idėjomis, kaip sutelkti Lietuvos piliečius ir užsienyje gyvenančius lietuvius kurti Lietuvą. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, TV laidų vedėjas, prodiuseris Rytis Zemkauskas perskaitė audringų plojimų sulaukusį pranešimą „Kelias į vieną Lietuvą“ apie tautinės tapatybės ir šiandienos valstybės sampratą, o komunikacijos ekspertas Marius Gurskas pristatė šimtmečio minėjimo programą. Renginyje, kurį vedė charizmatiškasis Vytautas Rumšas jaunesnysis, skambėjo ir lietuviškos dainos – jas atliko nepakartojama Artūro Noviko vadovaujama „a-cappella“ grupė „Jazz Island“.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė

Erasmus+ projektas „M.U.S.I.C.“ gimnazijoje

prie paavadinimo

„Sveiki atvykę!” – šiais žodžiais rumunų, italų, lenkų, turkų kalbomis mūsų gimnazijoje buvo sutikti tarptautinio Erasmus+ programos projekto „M.U.S.I.C.“ (Music Unites Students and Inspires Change – Muzika vienija mokinius ir įkvepia pokyčiams) dalyviai.

Projektas, trukęs visą savaitę, prasidėjo muzikine kompozicija „Jūratė ir Kastytis“. Tai mūsų gimnazistų ir jų mokytojų Vaidos Karabienės ir Svajūno Klimo parengta įvairių menų – audiovizualinių, muzikos, šokio, dramos – sintezė, šiuolaikiškai pristatanti legendą apie žvejo ir deivės meilę ir gintaro atsiradimo istoriją.

Projekto dalyvius sveikino ir atminimo dovanas įteikė Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, sveikinimo kalbą pasakė ir prasmingos veiklos linkėjo gimnazijos direktorius Rimas Bielskis. Tądien priėmimą projekto dalyviams surengė Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis, buvo aplankytas Kelmės krašto muziejus, o kultūros centre organizuotas edukacinis užsiėmimas „Lietuvių liaudies muzika ir instrumentai“.

Kita diena buvo skirta bendram muzikavimui. Gimnazijos muzikos studijoje kartu su mokytoju S. Klimu repetuota, o garso įrašų studijoje įrašyta projekto dalyvių bendros dainos kompaktinė plokštelė, kurios viršelio dizainas kurtas vadovaujant mokytojui Algirdui Barančiukui.

Pamoką-praktinį užsiėmimą, sukėlusį ypač didelį susidomėjimą, surengė gitaristas, gitaros pedagogas, kompozitorius, roko grupės „Fire It Up“ lyderis Viktoras Jonušis kartu su grupės nariais. Muzikantai aptarė gitarų, mušamųjų, vokalo ypatybes kuriant ir atliekant roko muziką, demonstravo muzikos kūrimą „čia ir dabar“, pakvietė „M.U.S.I.C.“ dalyvius kartu scenoje kurti ir groti įvairias kompozicijas. „Fire It Up“ muzikantai buvo susižavėję ir projekto idėja, ir jo veikla, dalyviais, todėl kiekvienai delegacijai dovanojo savo kompaktinę plokštelę su autografais. Vėliau visa gimnazijos bendruomenė, Specialiosios mokyklos mokiniai buvo pakviesti į šios roko grupės koncertą, vykusį gimnazijos aktų salėje.

Viena diena buvo skirta tiriamajai veiklai. Projekto dalyviai, Kelmės krašto, Šiaulių pedagogai rinkosi į paskaitą-praktinį užsiėmimą „Garso ekologija“, kurį, talkinant Kelmės suaugusių mokymo centrui, surengė Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vadovas Robertas Klimas, muzikos mokytojas ekspertas S. Klimas ir fizikos mokytoja metodininkė Rasa Gabšytė. Po paskaitos apie garsą ir triukšmą, jo šaltinius, daromą žalą žmogui, galimybes jį mažinti vyko praktinis užsiėmimas. Jo metu į tarptautines komandas pasiskirstę jaunuoliai kartu su mokytojais R. Gabšyte, Rima Serviene, Nerijumi Šarausku ir Mantvydu Burzdžiumi pagal tam tikrą metodiką atliko garso matavimo tyrimus gimnazijoje ir Kelmės mieste, įvertino gautus rezultatus, pateikė pasiūlymus dėl garso ekologijos. Įdomu, jog gimnazijoje garso lygis didėja valgykloje, o pati tyliausia, neviršijanti leidžiamų decibelų vieta Kelmėje – parkas prie Kražantės. Visa praktinių tyrimų medžiaga gimnazijos leidybos centre buvo išleista atskiru leidiniu ir įteikta Rumunijos, Turkijos, Italijos, Lenkijos delegacijoms.

Paskutinę projekto „M.U.S.I.C.“ dieną buvo pristatyta projektinės savaitės veikla ir jos rezultatai, prisimintos ekskursijos į Vilnių, kur Valdovų rūmuose dalyvauta edukaciniame užsiėmime, Palangą, Šiaulius, Tytuvėnus ir surengtas bendras visų šalių koncertas. Jame dalyvauti buvo pakviesti ir tradicinio nuo 2007 m. gimnazijoje rengiamo ir Kelmės rajono savivaldybės remiamo festivalio „Muzikos dirižablis“ dalyviai – „gyvai“ grojančios jaunimo muzikos grupės iš Kelmės ir Šiaulių gimnazijų. Koncerto pabaigoje nuskambėjo bendra visų atlikėjų daina, padėkos žodžius svečiams, gimnazijos mokytojams ir mokiniams, gimnazistų tėveliams tarė „M.U.S.I.C.“ projekto gimnazijoje koordinatorė anglų kalbos mokytoja metodininkė Gitana Rudzevičiūtė, direktorius R. Bielskis.

Apie projekto „M.U.S.I.C.“ veiklas Kelmėje buvo pasakojama laidoje „LABAS IŠ KELMĖS“: https://miestonaujienos.lt/labas-is-kelmes-2017-10-27/

Kitas projekto „M.U.S.I.C.“ dalyvių susitikimas vyks Rumunijoje.

Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja

Nuotraukos
Aušrinės Mickūnaitės, Eglės Vaištaraitės, Martyno Turevičiaus

Tarptautinio Erasmus+ projekto dalyvių viešnagė Italijoje

prie pavadinimo

Įpusėjus spalio mėnesiui, mes, Erasmus+ projekto „Moksliukai – mokymas ir mokymasis 2.0 pasaulyje“ dalyviai nuo lietaus pasprukome į saulėtąją Italiją, Bazilikatos regioną. Nuo pačių pirmų išsilaipinimo iš lėktuvo minučių iki paskutinės dienos mus supo ne tik šiltas klimatas, kvapą gniaužiantys vaizdai, bet ir nepakartojami, nuoširdūs ir svetingi žmonės!

Mus, gimnazistus, Rimgaudą Norvaišą, Laurą Kiviliutę, Gintarę Kančiauskytę, Moniką Norkutę, Kamilę Jurgilaitę ir Kristiną Zdanavičiūtę, šio mobilumo projekto, skirto informacinių komunikacinių technologijų pritaikymui dėstant ir mokantis matematikos bei dramos, metu lydėjo matematikos ir lietuvių kalbos mokytojos Romutė Kurmienė ir Vaida Karabienė bei projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė.

Materos provincijos miestelio Montalbano Jonico mokykloje buvo pristatyti visų projekte dalyvavusių šalių (Lietuvos, Italijos, Čekijos, Prancūzijos) namų darbai. Visiems dalyviams skirta užduotis buvo sukurti vaizdo medžiagą apie praktinį matematikos žinių panaudojimą gyvenime. Mūsų gimnazistai aiškinosi nuokalnės /įkalnės kelio ženklų reikšmes: kiek nusileidi arba pakyli vadovaudamasis tokiais kelio ženklais. Taip pat reikėjo aptarti įgytą grupinio darbo patirtį, jos privalumus ir trūkumus. Po namų darbų pristatymo vykome į šalia esančius Calanchi kalnus.

Matematikos užsiėmimuose, kuriuose susibūrę į tarptautines grupes dalyvavome vėliau, gavome praktines užduotis-galvosūkius, kuriuos turėjome išspręsti rasdami net kelis sprendimo būdus, sukurti apie tai vaizdo medžiagą. Taip pritaikėme turėtas ir naujai įgytas matematikos žinias, tobulinome grupinio darbo ir komunikacijos įgūdžius.

Mūsų laukė ir įspūdingos ekskursijos. Labiausiai laukta ir įsimintiniausia – į istorinį senovės Italijos miestą Pompėją, kurį kadaise pražudė išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis. Kelias valandas trukusi kelionė autobusu, dainuojant itališkas dainas ir bendraujant tarpusavyje, praskriejo žaibiškai! Kitą dieną siauromis, akmenimis grįstomis Valsinni miestelio gatvelėmis patraukėme į Isabellos Morros pilį, kurioje klausėmės Renesanso laikų poezijos ir istorinių pasakojimų. Apsilankėme ir nuo paleolito laikų apgyvendintame, ant kanjono briaunos įsikūrusiame Materos mieste, kuris pasižymi tuo, kad yra iškaltas akmenyse.

Namo neišvykome neparagavę šviežių, ką tik nuo medžių nuskintų mandarinų, gardžios itališkos picos, jūros gėrybių! O projekto metu įgytą patirtį, žinias bei įspūdžius žodžiais aprašyti sunku. Mums buvo suteikta išskirtinė galimybė susipažinti su šalies kultūros ypatumais, pasinerti į kasdieninio gyvenimo sūkurį, pasisemti žinių, susijusių su projekto tema, patobulinti anglų kalbos įgūdžius ir pramokti šnekamosios italų kalbos. Svarbiausia – susiradome naujų, gerų draugų!

Kamilė Jurgilaitė

Gimnazistai dalyvavo programoje „Menas už regėjimo ribų“

prie pavadinimo

Rugsėjo mėnesį startavęs projektas „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ įgavo pagreitį. Spalio 23-ąją vykome į Vilnių, kur dalyvavome Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykusioje edukacinėje programoje „Menas už regėjimo ribų“.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kuri tenkina neregių ar kitų žmonių, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, kultūrinius ir informacinius poreikius. Trumpai tariant, bibliotekoje yra kaupiami ir leidžiami kūriniai, parašyti Brailio raštu, įrašyti į garsines laikmenas arba parašyti stipriai padidintu šriftu. Kūriniai bibliotekoje išduodami tik žmonėms, turintiems gydytojo rekomendaciją naudotis būtent neregiams skirtais leidiniais.

Edukacinę programą mums vedė LAB informacijos išteklių centro vadovės pavaduotoja Dalia Balčytytė. Užsiėmimo metu dekoravome puodelius, skirtus akliesiems, susipažinome su taktilinėmis knygomis. Taktilinės knygos, dar kitaip vadinamos liečiamosiomis, yra kuriamos nematantiems žmonėms. Tekstas yra rašomas dideliu šriftu, o šalia dar ir Brailio raštu, iliustracijos yra iškilios ir pagamintos naudojant daugybę skirtingų medžiagų. Medžiagos, turinčios skirtingas tekstūras yra naudojamos tam, kad neregiams būtų lengva apčiuopti formas, įsivaizduoti, kaip jos atrodo, pajusti paviršių skirtumus. Būtent tokiu principu ir kūrėme savo puodelius. Dekoracijoms naudojome daugybę medžiagų, jas karpėme, klijavome, taip pat naudojome ir iškilius flomasterius.

Dėkojame šio projekto kuratorei mūsų mokykloje Albinai Rimšienei bei dailės mokytojai Irenai Arlauskienei už informatyvią ir naudingą kelionę.

Ugnė Paulauskaitė