2017 m. programai Erasmus+ sukako 30 metų. Ši švietimo programa tokias vertybes kaip toleranciją, atvirumą, solidarumą ir daugelį kitų paverčia realybe. Įgyvendinant ją išugdyta nauja Europos piliečių karta, kuriai buvo atverta daugybė galimybių. O kalbant apie Lietuvą skaičių kalba, Erasmus+ programa pakeitė daugiau nei 160 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus, pasiūlydama jiems įvairias tobulėjimo kryptis, suteikdama daugybę progų įgyvendinti idėjas ir sumanymus.

2020 m. baigiasi numatytas programos finansavimas, ir Europos Komisija ragina valstybes nares dar labiau remti švietimą ir ieškoti galimybių tęsti pradėtą darbą. Todėl kovo 21-23 d. penkios nacionalinės agentūros Prancūzijos mieste Bordo surengė konferenciją apie strateginių partnerysčių poveikį ir sklaidą. Joje dalyvavo apie 90 dalyvių iš visos Europos Sąjungos, kad pateiktų Europos Komisijai pačią geriausią Erasmus+ programos patirtį, analizuotų jos poveikį vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste bei aptartų tinkamiausius šios patirties sklaidos būdus.

Kaip Lietuvos mokyklinio sektoriaus partnerysčių atstovei, dalyvauti konferencijoje, pasisemti idėjų ir dalintis patirtimi, prisidėti prie švietimo ateities sprendimų teko ir man, Inetai Leščiauskienei.

Konferenciją pradėjo ir dalyvius sveikino Sebastien Thierry, Prancūzijos nacionalinės agentūros direktoriaus pavaduotojas – jo nuomone, Erasmus+ programa turi didelį potencialą ir turi būti tęsiama. Po to pranešimą apie mobilumo ir partnerysčių projektų poveikį atskiroms institucijoms padarė dr. Branko Ančič, Zagrebo socialinių tyrimų instituto atstovas. Nors pranešėjas pateikė gausybę sociologinių-statistinių tyrimų rezultatų, tačiau ir jam teko pripažinti, kad visas programos Erasmus+ poveikis yra sunkiai išmatuojamas, nes susijęs su programos dalyvių mąstymo pokyčiais,  pasibaigus vienam ar kitam projektui. Kiti pranešėjai bei sėkmės projektų koordinatoriai pabrėžė naują projektų esminę slinktį nuo „į rezultatą orientuoto“ iki „į pokytį orientuotą“  požiūrį. Rezultatas pats savaime lemia užbaigtumą, tuo tarpu pokytis reiškia dinaminę ir tvarią plėtrą, nuolatinį vystymąsi. Šitas požiūris turbūt labiausiai paveikė ir mano, kaip mokyklinių partnerysčių koordinatorės ar/ir partnerės darbo kryptį – tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis siekti mokinių, mokytojų ir mokyklos pokyčių.

Itin vertingos patirties ir praktinių idėjų atnešė darbas grupėse: dirbdami jose rinkome, analizavome, aptarėme, diskutavome apie savo mokyklų ir asmenines patirtis projektų poveikio ir sklaidos srityse. Neįmanoma nepastebėti vieno akivaizdaus poveikio atskirai institucijai – mūsų gimnazijos strateginio planavimo dokumentai jau kelerius metus nebeįsivaizduojami be sričių, apimančių europines, tarptautines veiklas. Tikėtina, kad ir visame Kelmės rajone nėra nė vienos ugdymo įstaigos, nevykdančios vienokios ar kitokios tarptautinės veiklos.

Kalbant apie sklaidą, būtina pastebėti, kad lyginant su Europos kolegų patirtimi, Kelmės J. Graičiūno gimnazija yra inovatoriška ir lyderiaujanti  šioje srityje: naudojame tokius metodus kaip sinergiją su kitais projektais, užmezgame ryšius su Lietuvos europarlamentarais ir kitomis ES institucijomis, taip labai plačiai išnešdami žinią apie savo vykdomus projektus, efektyviai išnaudojame neformaliojo ugdymo centrų ir studijų – Leidybos, Muzikos, Garso įrašų –  galimybes.

Apibendrinant šios konferencijos poveikį, man ir kitiems jos dalyviams-praktikams itin svarbu, kad mūsų darbas ir išvados nenuguls biurokratų stalčiuose: konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Iwona Michalkewicz bei atskirų šalių nacionalinių agentūrų atstovai perduos visą informaciją balandžio mėnesį Sofijoje (Bulgarija) vyksiančio atsakingų ES asmenų susitikimo metu. Šiame susitikime bus sprendžiama, kokia turėtų būti Erasmus+ programos ateitis. Svarbu ir tai, kad yra grįžtamasis ryšys tarp šaknų ir viršūnių, kad mokėmės iš kolegų, o jie iš mūsų, kad pasitvirtinom, kad galim kelti idėjas ir jas sėkmingai įgyvendinti.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė

Jau ne pirmą kartą pagal tarptautinio leidybinio projekto „DEFRIT” programą buvo organizuotas jaunųjų žurnalistų susitikimas. Kasmet šio projekto dalyviai išleidžia po keletą jaunimo laikraščio numerių – jiems medžiaga renkama atskirose šalyse-partnerėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Italijoje, Lietuvoje, Ispanijoje. Šį kartą komandas iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos keliai nuvedė į garsiąją Romą. Lietuvių delegaciją sudarė mūsų gimnazijos mokiniai Žyginta Juškutė, Ugnė Paulauskaitė, Grigas Andrulis ir anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė.

Išvykome žvarbų vasario 27-osios rytą iš Vilniaus oro uosto, o po kelių valandų mes jau Italijoje! Ši šalis pirmąją dieną mus pasveikino nepietietiška vėsa bei ledu, bet savo viešnagės metu spėjome pasilepinti ir maloniai šildančia saule. Taigi tą pačią dieną, tik spėję įsikurti, jau skubėjome susitikti su kitais projekto dalyviais – italais ir vokiečiais. Visi kartu papietavome, susipažinome, pasišnekučiavome ir leidomės į ilgą pasivaikščiojimą Romos gatvėmis. Jau kelionės pradžioje spėjome pasigrožėti įspūdingais italų architektūros kūriniais, o prie Trevi fontano susitikome su vėliausiai atvykusia ispanų komanda. Taip žaibiškai pralėkus pirmajai dienai ir gerai išsimiegojus, atėjo metas naujiems nuotykiams.

Antrąją dieną laukė svarbus įvykis – audiencija pas popiežių Pranciškų. Visi projekto dalyviai susitiko Vatikane, šv. Petro aikštėje. Tada kartu su minia žmonių susirinkome Pauliaus VI audiencijų salėje, kur po kurio laiko išvydome ir išgirdome patį popiežių. Kadangi jis kalbėjo itališkai, mums iškilo šiokių tokių keblumų viską suprasti, bet pamatyti popiežių ir dalyvauti susitikime yra tikrai vertinga ir įsimintina patirtis. Vėliau tęsėme savo ekskursiją po Vatikaną. Apsilankėme ir įspūdingoje šv. Petro bazilikoje. Šis architektūros šedevras privertė aikčioti iš nuostabos! Prašmatnumu jai nenusileido ir eksponatų gausa garsėjantys Vatikano muziejai. Apžiūrėjome XVI a. žemėlapių galeriją, šiuolaikinės dailės galeriją, Mikelandželo darbais puoštą Siksto koplyčią ir daug kitų įspūdingų vietų.

Trečiąją dieną vykome į Sapienzos universitetą, profesoriaus Luca Locchi laboratoriją, kur turėjome progos susipažinti su italų pasiekimais robotikos srityje, galėjome iš arčiau pažvelgti į pačius robotus, daugiau sužinoti apie jų veikimo principus bei pritaikymą žmonių reikmėms, taip pat klausėmės paskaitos apie kibernetines atakas, jų keliamą pavojų ir apsisaugojimo būdus. Po to lankėmės San Clemente bažnyčioje, kurią sudarė naujoji ir senoji bažnyčia – pastaroji yra po žeme. Pasigrožėję ja žingsniavome vieno žymiausių statinių Europoje – Koliziejaus – link. Buvo aplankytas ir Romėnų forumas.

Įdomus ir naudingas mums buvo susitikimas su laikraščio „Stuttgarter Nachrichten“ žurnaliste Almut Siefert. Taigi, dienos, praleistos Romoje, buvo ypatingos. Kupini įspūdžių ir prisiminimų, įgiję patirties ir susiradę naujų draugų grįžome namo – rengti naujojo „DEFRIT” numerio.

Grigas Andrulis

Kovo 13 dieną Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniams pagal projektą „Kalbamės apie Holokaustą mokykloje“ vyko integruota istorijos, anglų kalbos ir etikos pamoka, kurią vedė Austrijos organizacijos „Gedenkdienst“ („Atminties tarnyba“) savanoriai Emanuel Vonier ir Gregor Ladler.

Projektas „Kalbamės apie Holokaustą mokykloje“ yra organizacijos „Gedenkdienst“ iniciatyva, o šios organizacijos tikslas – atkreipti dėmesį į nacionalsocializmo priežastis ir padarinius, siųsti vieneriems metams savanorius į šalis, kuriose naciai ir jų bendrininkai vykdė nusikaltimus. Lietuvoje projektas, bendradarbiaujant su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi, vykdomas kasmet nuo 2011 metų.  Mūsų gimnazijoje šio projekto savanoriai lankėsi jau keletą kartų, o šiemet atvyko Emanuel ir Gregor, kurie šiuo metu savanoriauja Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Pirmoji integruotos pamokos, vykusios anglų kalba, dalis buvo paskaita apie Holokaustą Lietuvoje. Holokausto tema gimnazistams įprasta kalbėti ir per istorijos ar pilietiškumo pamokas, tačiau paskaitoje netrūko vaizdinės medžiagos, faktų bei požiūrio, pateikto iš kiek kitos perspektyvos, kuri, savaime suprantama, mus sudomino. Buvo pasakojama apie Holokausto Lietuvoje prielaidas, nacių politiką ir vietinių gyventojų atsakomybę bei bendradarbiavimą su naciais. Man ir mano bendraamžiams žiūrint interviu su vienu iš nacių įgaliotinių, vykdžiusių masines žudynes Lietuvoje, kilo vienintelis klausimas: kaip įmanoma tai daryti be jokios sąžinės graužaties ir toliau ramiai gyventi?

Visi apmąstymai ir klausimai, kilę per paskaitą, buvo išsakomi antroje susitikimo dalyje – praktiniuose užsiėmimuose „Ar stebėtojai irgi nusikaltėliai?“, „Propagandos priemonės ir poveikis“. Diskutavome pasiskirstę į dvi grupes. Buvo remtasi ir eksperimentais, vykdytais prieš daug metų – analizavome žmonių elgesį, prielaidas, dėl ko dalis mūsų tautiečių buvo įtraukti į šį masinio žudymo tinklą, aptarėme propagandos įtaką stereotipų formavimui, analizavome pavyzdžius. Praktiniai užsiėmimai vyko netradiciškai, man ir mano bendraamžiams itin patiko tai, kad galėjome diskutuoti, kelti klausimus ir išsakyti savo nuomonę apie Holokaustą ir nagrinėti temą kitaip, nei per pamokas, kai turėdami vieną ar kitą informacijos šaltinį, tiesiog iš jo mokomės per daug nesusimąstydami…

Holokaustas – vienas sunkiausių nusikaltimų pasaulio istorijoje, todėl tokie susitikimai yra itin svarbūs, nes daugiau sužinoję, kalbėdamiesi šia tema geriau suprantame Katastrofos mastą. Mūsų karta turi mąstyti ir kalbėtis apie tai – užaugome laisvėje ir taikoje, todėl turime suprasti šių įvykių reikšmę ir mokytis būti atsakingi, kad istorijos katastrofos nepasikartotų.

Kotryna Karyznaitė

Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos matematikos mokytojoms Romutei Kurmienei, Ilijanai Petrauskienei, Astai Pleikienei ir gimnazijos direktoriui Rimui Bielskiui kilo idėja, kaip prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo – reikia suorganizuoti rajoninį matematikos uždavinių sprendimo konkursą, kurio metu jaunųjų matematikų komandos išspręstų 100 uždavinių!

Kovo 6 dieną į J. Graičiūno gimnazijos aktų salę susirinko penkios matematikų komandos iš  Kražių Žygimanto Liauksmino, Tytuvėnų, J. Graičiūno gimnazijų, Elvyravos pagrindinės bei Kražantės progimnazijos. Mūsų gimnazijos komandą sudarė Paulius Eitmantis (Id klasė), Jūnius Vaitkus (IIc klasė), Justinas Bernotas (IIa klasė), Eduardas Vitkus (IIIb klasė), Titas Suveizdis (IIIa klasė).

Renginį pradėjo J. Graičiūno gimnazijos matematikos mokytoja I. Petrauskienė. Sveikinimo žodžius susirinkusiems į konkursą tarė gimnazijos direktorius R. Bielskis bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Janušienė.

Tris valandas mokinių komandos – kiekvieną jų sudarė penki įvairaus amžiaus mokiniai – sprendė uždavinius. Komandos nariai galėjo vienas kitam padėti, patarti – taip jie mokėsi bendradarbiauti, siekti bendro rezultato.

Pasibaigus konkursui ir ištaisius darbus paaiškėjo, kad pirmą vietą surinkusi 56 taškus iškovojo Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos komanda, antrą – J. Graičiūno gimnazijos komanda, surinkusi 53 taškus, o trečioji vieta atiteko Tytuvėnų gimnazijai – jos nariai surinko 51 tašką. Džiugu, kad varžytuvėse gerai sekėsi ir VIII-X klasių amžiaus grupėje uždavinius sprendusiems Kražantės progimnazijos, kurios komandoje buvo tik aštuntokai, ir Elvyravos pagrindinės mokyklos mokiniams.

Konkurso organizatoriai dėkoja visiems dalyviams bei jų matematikos mokytojams, prisidėjusiems prie mūsų valstybės nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo.

Romutė Kurmienė,
matematikos mokytoja metodininkė

Artėjant valstybinei šventei – Kovo 11-ajai – Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai ir mokytojai turėjo neeilinę galimybę dalyvauti susitikime su JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė p. Althea Cawley-Murphree ir ją lydėjusia ambasados atstove Jūrate Kirvaitiene. Susitikimas vyko anglų kalba, o jo tema buvo JAV ir Lietuvos diplomatijos istorija. Mums, gimnazistams, tai buvo tarsi integruota istorijos, pilietiškumo ir, žinoma, anglų kalbos pamoka. Tai jau trečias JAV ambasados organizuotas susitikimas mūsų gimnazijoje.

Ponia Althea Cawley-Murphree mums išsamiai papasakojo apie Lietuvos ir JAV ryšius, kurie, galima sakyti, prasidėjo prieš tris šimtmečius, kuomet į Naująjį Amsterdamą (dabartinį Niujorką) 1659 m. atvykęs lietuvis Aleksandras Karolis Kuršius tapo pirmosios gimnazijos vadovu. Įsitikinome, kad Lietuvos ir JAV diplomatiniai santykiai yra tvirti ir jau patikrinti laiko, o jų kertinės vertybės, dėl kurių jie taip susiklostė – stabilumas, tęstinumas ir abipusė pagarba.

JAV diplomatė tarsi vedėsi mus į kelionę laiku, kuomet Lietuva, išgyvendama didelius sunkumus savo istorijoje, bendradarbiavo ir sulaukė pripažinimo iš JAV. Buvo prisiminti ir džiaugsmingi istoriniai momentai Lietuvai, susiję su JAV: tai prezidento George’o W. Busho vizitas į Lietuvą, mūsų valstybės įstojimas į NATO, dar labiau sustiprinęs dvišalį politinį ir karinį bendradarbiavimą, ir kt. Po pranešimo turėjome galimybę užduoti įvairiausius klausimus poniai Althea Cawley-Murphree. Gimnazistai viešnią sužavėjo, nes viskuo domėjosi, nesidrovėjo užduoti ir sunkių klausimų apie nūdienos aktualijas. Džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti šiame įdomiame susitikime su JAV ambasados atstovėmis. Pasitinkant Lietuvos valstybės šventę, buvo prasminga sužinoti, diskutuoti apie mūsų šalies ir JAV draugystę.

Kotryna Karyznaitė

Šių metų kovo 2 d. pirmų ir trečių klasių gimnazistai, lydimi mokytojų Albinos Rimšienės ir Martyno Turevičiaus, vykdydami projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ programą vyko į Vilniuje Socialinių mokslų kolegijoje organizuotą edukacinį užsiėmimą „Kompiuterinės grafikos dirbtuvės“.

Užsiėmimo metu gimnazistai susipažino su fotografija ir vaizdo projektavimo būdais, su kompiuterinės grafikos galimybėmis. Įdomu buvo plačiau sužinoti apie tinkamą vaizdo išdėstymą – perspektyvoje, ritme, stambiame bei smulkiame plane ir pan. Edukacinio užsiėmimo metu buvo skatinama matyti ir mąstyti vizualiai, mokoma atstumo ir formos pajautimo, supažindinama su kompozicijų kūrimu, fotografavimo niuansais, grafinio dizaino darbų projektavimu skaitmeninėje aplinkoje. Teoriškai susipažinę su fotografavimo taisyklėmis, vėliau bandėme jas pritaikyti ir praktiškai. Taigi, galėsime toliau eksperimentuoti ir mokytis savarankiškai.

Visas užsiėmimas buvo įdomus ir pavyko puikiai. Gimnazistai namo išvyko kupini įspūdžių, praplėtę savo akiratį ir susidomėję fotografija. Įdomu buvo susipažinti ir su Socialinių mokslų kolegija, kur galima studijuoti fotografijos meną.

Aušrinė Mickūnaitė

Gimnazijos konferencijų salėje parengta pašto ženklų atvirukų ir pinigų paroda, skirta Lietuvos 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami pirmieji Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai (1918-40 m.m.), vadinami ,,baltukai“, ženklai su to meto valstybės vadovais, iškiliais rašytojais, skirti S.Dariaus ir S.Girėno žuvimo pirmosioms metinėms, Lietuvos krepšinio komandai, laimėjusiai 1939 metais Kaune Europos auksą, ir kitiems istoriniams įvykiams paminėti. Atskiruose stenduose eksponuojami pirmieji atkurtos Lietuvos ženklai su angelu bei kitais svarbiais įvykiais.

Parodoje pateikti pirmieji popieriniai centai, litai, metalinės litų monetos, atkurtos Lietuvos laikinieji pinigai – ,,vagnorkos“ dar kitaip vadinamos „žvėriukais“, atkurtos Lietuvos litai, proginės lietuviškos apyvartinės euro monetos, išleistos po 2015 metų sausio 1-osios ir Lietuvos 100- mečiui paminėti išleistos Lietuvos euro monetos bei atminimo medaliai.

Stenduose eksponuojami ir tarpukario Lietuvos atvirukai su tuometiniais Kelmės miesto vaizdais.

Valerijus Paulionis,
vyresnysis technologijų mokytojas

Šių metų vasario 27 d. pirmų ir trečių klasių gimnazistai, lydimi mokytojų Albinos Rimšienės ir Jurgitos Jafimovienės, vykdydami projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ programą vyko į Vilniuje organizuotą edukacinį užsiėmimą „Nanotechnologijos“.

Užsiėmimo metu mokiniai susipažino su gana nauju, mokslininkų vis dar tyrinėjamu mokslu – nanotechnologijomis. Mokiniai plačiau sužinojo apie nanotechnologijas: kas jos yra, kokia jų nauda žmonėms ir kokie panaudojimo būdai kasdieniame gyvenime. Gimnazistai taip pat praplėtė savo gamtos mokslų žinias, pamatė mokslininkų darbo vietą bei susipažino su jų naudojamais prietaisais, atominių jėgų mikroskopijos taikymu nanotechnologijose.

Pažiūrėję trumpą vaizdo klipą apie nanotechnologijų panaudojimą mūsų gyvenime, gimnazistai turėjo galimybę profesionalioje laboratorijoje atlikti tris bandymus: „Gamtinės nanomedžiagos“, „Vaistininko kokteilis“ ir „Hidrofobinio paviršiaus tyrimas“. Visi šie bandymai buvo įdomūs ir pavyko puikiai. Mokiniai namo išvyko kupini įspūdžių, praplėtę savo akiratį ir susidomėję nanotechnologijomis.

Monika Akstinaitė