Monthly Archives: sausio 2019

Sausio 13-osios minėjimas mūsų gimnazijoje

prie pavadinimo

Sausio 13-oji – tai Laisvės gynėjų diena. Tai lietuvių kovos už savo Tėvynės laisvę diena. Tą naktį, sausio 13-osios naktį, Lietuvos žmonės susivienijo – stojo prieš agresorę Sovietų sąjungą ir kovojo už Lietuvą bei jos laisvę – todėl dabar Lietuva ir jos žmonės turi laisvą Tėvynę! Toji naktis visiems mums yra vienybės, kovos už savo Tėvynę pavyzdys.

Šią visai Lietuvai svarbią dieną minėjo ir mūsų gimnazija. Gimnazistų taryba visiems mokyklos mokiniams dalino šio įvykio simbolį – neužmirštuoles. Žuvusiuosius pagerbėme ant langų degdami žvakutes ir pirmąją pamoką skirdami jų atminimui – žiūrėjome istorinę filmuotą medžiagą apie Sausio 13-osios įvykius, apie žmones, žuvusius dėl Tėvynės. Apie visa tai kalbėjome per ir pilietiškumo, istorijos pamokas. Istorijos mokytojų parengtame stende galėjome paskaityti apie istorinius faktus ir pažiūrėti draugų pieštus piešinius, skirtus Laisvės gynėjų dienai.

Miglė Laurinavičiūtė

Šventų Kalėdų rytmetys

prie pavadinimo

Gruodžio 21-ąją dieną mūsų gimnazijoje vyko tradicinis Šv. Kalėdų rytmetys. Šventės vedėja gimnazistų prezidentė Saulė Maleckaitė, pradėjusi renginį eilėmis apie žiemą, pakvietė gimnazijos direktorių Rimą Bielskį tarti žodį susirinkusiems.

Direktorius visus sveikino artėjančių švenčių proga, linkėjo, kad svajonės, kurios užgims Kalėdų naktį, pildytųsi per visus ateinančius metus. Renginio metu skambėjo kalėdinės giesmės, dainos, atliktos gimnazistų, kuriems pasiruošti padėjo muzikos mokytojas Svajūnas Klimas.

Į renginį atvyko ir Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas dekanas Mindaugas Grigalius. Jis kreipėsi į gimnazijos bendruomenę žodžiais: „Kalėdos nėra vien tik Kristaus gimimo šventė, tai gruodžio mėnesio vakaras. Ir kad suprastume, kaip svarbu sulaukti Kristaus šviesos, reikia suprasti, ką reiškia tamsa. Kokia būna vieniša naktis, kai neturi šalia artimo žmogaus. Mes išvystame šviesą ryte, dėkojame Dievui už jo gimimą, tačiau visa paslaptis vyksta tamsoje, naktį…“ Jis linkėjo, kad susibūrimas kartu su artimaisiais Šv. Kūčių vakarą, kuris prasidės atleidimu, susitaikymu, lydėtų visus būsimus metus.

Šis renginys sukūrė šventinę Kalėdų nuotaiką, vertė susimąstyti apie jų prasmę, įkvėpė dalytis gerumu, šiluma ir meile su kitais.

Akvilė Šimkutė

Profesijų savaitė gimnazijoje

prie pavadinimo

Gruodžio mėnesį ekonomikos mokytojo Nerijaus Šarausko iniciatyva Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyko „Profesijų savaitė“. Jos metu dabartiniai gimnazistai susitiko su buvusiais gimnazijos mokiniais, kurie pasidalino sėkmės istorijomis, papasakojo apie savo profesijas.

Gruodžio 10 d. gimnazijoje lankėsi buvęs mokinys, dabar – vyriausiasis „GymPlius“ sporto klubo treneris Rimas Rezeckas. Pasakodamas, kodėl pasirinko šią profesiją, jis teigė: „Ne aš pasirinkau šitą profesiją, o profesija pasirinko mane“. Vaikystėje daug sirgęs, negalėjęs lankyti kūno kultūros pamokų, bėgti ilgų distancijų, dėl to patyręs nemažai patyčių R. Rezeckas tvirtino, kad būtent patyčios paskatino jį stengtis ir siekti tikslų. Sportuodamas jis suprato, kad gerėja fizinė būklė ir sportas keičia gyvenimą į gerąją pusę. Mokykloje Rimui sekėsi biologija, todėl nusprendė, kad turi studijuoti tai, kas susiję su žmogaus kūno sandara. Pasirinko kineziterapiją. Įstojo į Šiaulių kolegiją, atliko praktiką ir pediatrijos, chirurgijos srityse. Baigęs mokslus, pradėjo dirbti medicinos vadybininku Šv. Luko medicinos centre, lankydavo senelių globos namus, labdaros įstaigas, užsakinėjo įvairią medicininę įrangą. Vėliau nusprendė keisti profesiją – įstojo į Lietuvos sporto universitetą (LSU) ir įgijo trenerio licenciją. Dar studijuodamas LSU, pradėjo dirbti „Fitclub“ sporto klube, vėliau įsidarbino „GymPlius“ sporto klube, tapo vyriausiuoju treneriu. Pristatydamas savo profesiją, R. Rezeckas minėjo, kad ji „susideda“ iš žmogaus sandaros, ligų išmanymo ir bendravimo su klientais. Per dieną R. Rezeckas veda nuo šešių iki dešimties treniruočių. Turi dvidešimt nuolatinių klientų.

Gruodžio 11 d. „Profesijų savaitės“ viešnia – šeimos gydytoja Diana Vaitiekūnienė. Moteris dar vaikystėje svajojo tapti gydytoja, o galutinį sprendimą priėmė trečioje-ketvirtoje gimnazijos klasėje. Planuodama studijuoti mediciną, ji laikė valstybinius lietuvių kalbos, chemijos, biologijos ir matematikos egzaminus. Įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. D. Vaitiekūnienė pasakojo, kad medicinos studijų trukmė – šešeri metai, po kurių laikomas praktinis, vėliau teorinis egzaminas. Po to reikia pateikti mokslinį darbą ir jį pristatyti mokslinėje konferencijoje. Vėliau stojama į rezidentūrą, kuri skirta įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir vadovo stebimas atlieka nustatytas pareigas, įgyja specializuotos medicinos žinių ir įgūdžių. Išlaikius visus egzaminus gaunama gydytojo licencija. Šeimos gydytojo profesiją D. Vaitiekūnienė pasirinko, nes ji yra plačiausio profilio, šeimos gydytojui svarbios įvairios kompetencijos: jam ne tik svarbu būti geru gydytoju – reikia turėti daug psichologijos žinių, išmanyti socialines problemas.  Šeimos gydytojui, anot Dianos, svarbiausia turėti kantrybės ir užsispyrimo. Sunkiausia darbo dalis – pranešti blogas naujienas pacientų artimiesiems, nes yra pacientų, kuriems gydytojas nebegali padėti. Gydytojo darbas yra įtemptas ir nors laiko asmeniniam gyvenimui lieka, reikia nusiteikti, kad bet kuriuo metu kažkam reikės suteikti pagalbą.

Gruodžio 12 d. gimnazijoje lankėsi Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro darbuotoja Simona Šarauskienė, baigusi gimnaziją prieš dešimt metų. Kai mokėsi mokykloje, moteris nežinojo, kuo nori būti. Labiausiai patiko menai, dailė. Vėliau, ketvirtoje klasėje, kai reikėjo spręsti, kur toliau mokytis, ji tarėsi su tėvais, kurie rekomendavo atsižvelgti į tuometines specialybių tendencijas bei paklausą, todėl S. Šarauskienė, įvertinusi tėvų patarimus, pasirinko viešojo administravimo studijas, bet mokytis buvo nelengva, nes pagrindiniai mokslai, kurių reikėjo – matematika ir ekonomika – nelabai sekėsi. Tačiau Simona pastebi, kad kai kurie dalykai dabar tikrai praverčia dirbant direktoriaus pavaduotoja biudžetinėje įstaigoje: nesunku tvarkyti dokumentus, archyvus, bet, kita vertus, ji tapo kultūros darbuotoja – o tai artimiausia širdžiai. Kalbėdama apie dabartinę savo profesiją, moteris pabrėžė: „Darbas kultūros centre nėra visiškai apibrėžtas, visi centro darbuotojai daro tai, ką tuo metu reikia daryti, pvz.: organizuoti renginį.“ Moteris pasakojo, kad norint tapti šios srities specialistu, svarbiausia išradingumas, sceniškumas, mokėjimas bendrauti… S. Šarauskienė minėjo, kad Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre vyksta įvairūs projektai. Ji gimnazistams patarė pasidomėti jais ir kvietė apsilankyti, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. S. Šarauskienė tvirtino, kad jai patinka toks darbas, o gimnazistams palinkėjo atrasti savo pašaukimą, turėti svajonę ir siekti jos.

Gruodžio 13 d. gimnazijoje lankėsi notarė Nemira Barčauskienė. Savo kalbą ji pradėjo žodžiais: „Svajonės mums kartais iškrečia pokštus. Turėjau dvi svajones. Vieną greitai palaidojau, o kita buvo tapti poete, rašytoja.“ N. Barčauskienė rašė eiles ir galvojo sieti savo ateitį su visai kita profesija. Baigusi mokyklą, nusprendė studijuoti filologiją, bet neįstojo į Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Susiklosčius tokiai situacijai, ji turėjo progą viską permąstyti, todėl grįžo į Kelmę ir atsitiktinai įsidarbino teisme. Taip atsirado ir buvo įgyvendinta svajonė, kurios anksčiau neturėjo: baigusi teisės studijas N. Barčiauskienė pradėjo dirbti darbą, kurį daugelis, anot jos, vadina svajonių darbu. Moteris pasakojo, kad pretenduojantiems į šitą specialybę nebeužtenka bakalauro, būtinas magistro išsilavinimas: „Baigus teisės studijas, būtina dvejų metų teisinė darbo praktika. Vėliau turi stoti į eilę ir kur nors Lietuvoje atsilaisvinus notaro vietai, tenka laikyti kandidato į notarus egzaminą. Taip yra tampama notaru“. Anot N. Barčauskienės, notaro darbas yra tiems, kurie mėgsta bendrauti su žmonėmis, turi kantrybės, savitvardos, dirbdamas šitą darbą neturi teisės būti pavargęs, nedėmesingas, nemandagus. Notaras nėra valstybės išlaikomas asmuo ir jo veiklos teisinį pobūdį reguliuoja teisingumo ministerija. Notaras prieš pradėdamas eiti pareigas duoda priesaiką teisingumo ministrui. Nors dirba tokį atidumo ir tikslumo reikalaujantį darbą, kūrybos moteris neapleido ir pajuokavo: „Kuriu darže, sode… Dabar labiau domiuosi kitų kūryba.“

Paskutinę „Profesijų savaitės“ dieną gimnazijoje apsilankė farmacijos specialistas Dovydas Gailius. Pristatydamas savo profesiją D. Gailius supažindino gimnazistus su studijų programa, taip pat su pačia farmacija: „Farmacija – mokslas ir praktinė veikla, apimantys vaistinių medžiagų gavimą, laikymą, perdirbimą, parengimą gydymo reikalams ir išdavimą. Lietuvoje farmacijos specialistus ruošia du universitetai ir viena kolegija: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas bei Kauno kolegija“. Dovydas baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Kaune. Mokslai truko penkerius metus. Gimnazistams D. Gailius pasakojo, kad farmacijos studijų programa – daugiadisciplinė, aprėpia biomedicinos, socialinius ir gamtos mokslus. Mokomasi bendrųjų universitetinių dalykų, taikomųjų mokslų: ląstelės biologijos, anatomijos, fiziologijos, bendrosios ir neorganinės chemijos. Aukštesniuose kursuose – vaistų technologijos, farmakologijos, vaistų chemijos, socialinės farmacijos, rinkodaros, ekonomikos ir kt. D. Gailius teigė, kad dirbti vaistininku – tik viena iš farmacijos studijas baigusio absolvento veiklos galimybių. Vaistininko veikla yra labai plati, jis turi turėti ne tik daug įvairių sričių žinių, bet ir sugebėti bendrauti, suprantamai paaiškinti apie vaistą, jo vartojimą. Įgijus farmacijos magistro laipsnį bei vaistininko profesinę kvalifikaciją galima dirbti viešosiose ar gydymo įstaigų vaistinėse, didmeninėse vaistų prekybos ir tiekimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse bei jų atstovybėse, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose ir farmacijos mokslo paslaugas teikiančiose įmonėse, valstybinėse įstaigose, reguliuojančiose su farmacija siejamas veiklas bei kt.

,,Profesijų savaitę”, padėkojusi jos sumanytojui mokytojui N. Šarauskui, užbaigė Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimienė, kreipdamasi į gimnazistus: ,,Profesijų savaitė” buvo surengta tam, kad jūs pamatytumėte, kuo tapo, kur dirba buvę mūsų gimnazistai. Galbūt jūs paseksite jų keliu, galbūt rasite kitą, bet visa šita savaitė buvo rengiama galvojant apie jus, kad jums padėtume, kad jūs turėtumėte progos pamąstyti apie savo ateitį“.

Akvilė Šimkutė