Monthly Archives: birželio 2019

Atsakymų iš Europos ieškojome Lenkijoje

prie pavadinimo

Birželio 2-7 dienomis Lenkijos mieste Konine vyko antrasis Erasmus+ programos projekto ,,Questions for Europe? – Answers from Europe!” susitikimas, kuriame dalyvavo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai Viltė Nacaitė, Karolina Zubrickaitė, Gabija Jokubauskaitė, Emilija Norvaišaitė, Vilius Kuizinas, lydimi mokytojų Nerijaus Šarausko, Kristinos Vaitkuvienės, Rimos Servienės ir Algirdo Barančiuko.

Visą savaitę mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos bei Italijos nagrinėjo, jų nuomone, opiausias Europos problemas bei dalinosi idėjomis, kaip jas būtų galima išspręsti.

Pirmąją dieną T. Kosciuškos licėjuje mokinių laukė projekto veiklų atidarymas, kurio metu dalyviai turėjo progos geriau pažinti vienas kitą. Po to komandos leidosi į ekskursiją su gidu po Konino senamiestį, o pirmadienio vakarą užbaigėme plaukdami baidarėmis Vartos upe.

Antrąją projekto dieną praleidome Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Ten laukė susitikimas su Europos komisijos atstovybės darbuotojais, išklausėme jų pranešimus bei diskutavome rūpimais klausimais. Popiet patraukėme į gražųjį Varšuvos senamiestį, kur ir praleidome likusį laiką vaikščiodami ir grožėdamiesi miestu.

Trečiadienį dirbome grupėse, o popietę praleidome Konino merijoje, kur klausėmės mero pasakojimo apie šį miestą.

Ketvirtadienį projekto dalyvių laukė dar viena kelionė. Šįkart lankėmės gražiojoje Poznanėje, vaikščiojome po miestą bei apsilankėme 1956 m. birželio mėnesio sukilimo Poznanėje muziejuje.

Paskutinę dieną vainikavo projekto veiklų pristatymai bei atsisveikinimo žodžiai, kuriuos tarė mobilumo Lenkijoje koordinatoriai. Gavę sertifikatus atsisveikinome su draugais, o šeštadienį šiek tiek pavargę, bet puikios nuotaikos, kupini šilčiausių įspūdžių išvykome atgal į Kelmę.

Ši projekto savaitė pralėkė ypač greitai. Visi labai džiaugiamės pagerinę anglų kalbos žinias, susipažinę su įvairiomis kultūromis bei susiradę nepaprasto nuoširdumo draugų. Kita projekto stotelė – Estijos sostinė Talinas.

Emilija Norvaišaitė

„Laisvė neturi poilsio dienų ir atostogų“

prie pavadinimo

Taip pamokoje-susitikime su mūsų gimnazijos mokiniais ir mokytojais teigė Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Algirdas Endriukaitis. Istorijos pamoka apie laisvę su A. Endriukaičiu ir kartu atvykusia Čečėnijos Respublikos Ičkerijos atstove Lietuvoje Aminat Saijeva gimnazijoje vyko birželio 7 d. Susitikime dalyvavo ir Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, istorikas Egidijus Ūksas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė, kuruojanti istorijos mokymą.

Prisistatydamas signataras E. Andriukaitis papasakojo apie save. Dar jaunystės metais, mokykloje, jis įsitraukė į pogrindinę veiklą: platino lankstinukus ragindamas piliečius nestoti į komunistines organizacijas, nepasiduoti okupantų grasinimams, tikindamas, kad Lietuva vėl bus laisva. Vėliau, studijuodamas teisę Vilniaus universitete, dalyvavo 1956 m. lapkričio 2 dieną organizuotose Vėlinių eitynėse. Tų metų spalį Vengrijoje prasidėjo protesto akcijos prieš sovietų valdžią. Šių įvykių įkvėpti per Vėlinių minėjimą Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių Lietuvos žmonių kapų buvo giedama tautiška giesmė, žmonės meldėsi. Už šią antisovietinę veiklą A. Endriukaitis buvo pašalintas iš universiteto, 1957 m. suimtas, nuteistas ir iki 1963 m. kalėjo Mordovijos lageriuose. Grįžus į Lietuvą jam nebuvo leista studijuoti istorijos, todėl mokėsi ekonomikos, baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. O praėjusiais metais A. Endriukaičiui buvo įteiktas Vilniaus universiteto Atminties diplomas, taip pagerbiant studentus, kurie buvo išbraukti iš studentų sąrašų už tai, kad mylėjo savo Tėvynę, priešinosi okupantams. Šį Atminties diplomą signataras atvežė parodyti gimnazistams ir mokytojams. A. Endriukaitis buvo 1990-1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Laikinosios komisijos KGB veiklai tirti narys, 1992-1996 m. Seimo narys. Nuo 1995 metų – tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms narys, generalinis sekretorius.

Su gimnazijos mokiniais ir mokytojais Kovo 11-osios akto signataras kalbėjosi apie šiandieninę mūsų valstybę, sėkmes ir problemas, apie tai, kaip svarbu neprarasti kilnių idėjų, noro jas įgyvendinti, reikalauti atsakomybės iš valdžios atstovų, įsipareigojusių daryti valstybės piliečiams tik gera. A. Endriukaitis domėjosi, ko, mokinių nuomone, reikėtų išmokti mokykloje, ragino puoselėti gimtąją kalbą, mokytis savo šalies istorijos. Kiekvienam mokiniui, dalyvavusiam susitikime, signataras dovanojo knygų. Gimnazijos bendruomenei padovanotas žemėlapis ,,Gulagas. Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos (1941-1953 m.)”.

„Mes išaugom laisvi kaip ereliai, kalnų kunigaikščiai,/ Ir nėra tokių slenksčių, nuo kur pasitrauktume baugščiai./ Greičiau uolos granito ims tirpti kaip lydomas švinas,/ Nei prarasim kovoj savo prigimtį kilnią bent vienas./ Greičiau žemė iš karščio ims skeldėt be žado,/ Negu mes po žeme atsigulsime garbę praradę./ Niekad niekam nelenkti galvos – duodam priesaiką šventą,/ Arba mirt, arba laisvėj gyventi mums lemta“, – tokias Čečėnijos Respublikos Ičkerijos himno eilutes perskaitė ponia A. Saijeva, trumpai papasakojusi savo šalies istoriją (nualinta nepriklausomybės karų šalis yra tarptautinės bendruomenės nepripažinta, laikoma Rusijos Federacijos dalimi) kalbėjusi apie visos tautos ištrėmimą į Kazachstaną, Sibirą, Kirgiziją, apie čečėnų laisvės ir nepriklausomybės siekį. Įdomu, kad A. Saijeva kalba ir rašo lietuviškai, nors paklausta, ar išmokti lietuvių kalbos buvo sunku, pripažino, kad mūsų kalba yra sunki. Ji dėkinga Lietuvai, kad Vilniuje vienas skveras pavadintas pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo vardu, skvere prezidento garbei pastatytas paminklinis akmuo su lietuvių poeto Sigito Gedos žodžiais: „O sūnau! Jeigu šimtmečio kito sulauksi/ Ir ant aukšto Kaukazo sustojęs/ Dairysies aplink:/ Neužmiršk, jog ir čia būta vyrų,/ pakėlusių tautą/ ir išėjusių Laisvės – šventų idealų apgint“. Pati A. Saijeva diplomatė, buvusi užsienio reikalų viceministrė, Dž. Dudajevo paskirta atstove Lietuvoje.

Netradicinė istorijos pamoka skatino susimąstyti, ką reiškia laisvė žmogui ir tautai, kokį kelią reikia nueiti siekiant nepriklausomybės, kaip ją saugoti, kaip gyventi, kad jos neprarastum. Šią pamoką mums primins signataro A. Endriukaičio įrašas gimnazijos Svečių knygoje: „Geriausi linkėjimai ugdant savigarbą ir išdidumą“ ir A. Saijevos padėka už šiltą priėmimą ir žodžiai: „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja

Gimnazistai dalyvavo sporto renginyje „Bėk su Erasmus+“

prie pavadinimo

Šiais metais Lietuvai minint 15 metų narystės ES metines, nacionalinės „Erasmus+“ programos agentūros − Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra subūrė didžiausią bėgikų komandą, kuri dalyvavo „We run Vilnius“ penkių kilometrų bėgime. „Bėk su Erasmus+“ komandoje bėgo daugiau nei šeši šimtai programos „Erasmus+” dalyvių iš įvairių Lietuvos švietimo sektorių – nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki švietimo organizacijų administracijos darbuotojų ar net šalies senjorų.

Į šį renginį vyko ir Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos „Asfalto velnių“ komandos bėgikai – jungtinė net trijų Erasmus+ projektų – „Upcycle Europe“ (Dviračiais po Europą), „Mission H“ (Misija Sveikata) ir „QE/AE“ (Klausimai Europai, atsakymai iš Europos) – komanda, vadovaujama mokytojų Inetos Leščiauskienės, Redos Sakalauskienės ir Rasos Gabšytės.

Bėgime dalyvaujame jau trečius metus ir visada parsivežame tik puikius įspūdžius bei geras emocijas. Komandinę bėgikų dvasią jau ketverius metus stiprina Vaida Žūsinaitė − vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė, daugkartinė Lietuvos bei tarptautinių varžybų čempionė bei prizininkė, Vilniaus maratono rekordininkė, 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire dalyvė. V. Žūsinaitė ne tik bėga kartu, bet ir visą gegužės mėnesį padėjo ruoštis bėgimui treniruodama „Bėk su „Erasmus+“ komandos narius Vingio parke. O mums, ne vilniečiams, teko tik trumpa apšilimo mankšta kartu su žymiąja sportininke prieš bėgimą.

Mes, kelmiškiai, kas vieni iš pirmųjų, kas lėčiau – visi įveikėme penkių kilometrų distanciją ir gavome medalius, marškinėlius.

Paulius Eitmantis

prie pavadinimo