Monthly Archives: spalio 2019

Dėmesio – festivalis „Muzikos dirižablis“!

dirizablis

2019 m. lapkričio 29 d. 13 val. Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyks tradicinis „gyvai“ grojančių jaunimo muzikos grupių festivalis „Muzikos dirižablis“. Kviečiame dalyvauti!

Festivalio nuostatai

Festivalio dalyvio anketa

Gimnazijoje pradedamas įgyvendinti naujas Erasmus+ programos projektas

erasmuslogo_mic

Mūsų gimnazijos mokiniai kartu su partneriais iš Kipro, Ispanijos, Italijos ir Portugalijos mokyklų pradeda įgyvendinti Erasmus+ programos projektą „EUROSTAR“.

Šio projekto veiklų metu dalyviai analizuos tvaraus turizmo verslo pavyzdžius ir pagal sukauptą informaciją bei tarptautinių susitikimų metu įgytą patirtį kurs tvaraus verslo modelius.

Projektą gimnazijoje koordinuoja vyresnysis ekonomikos ir verslumo mokytojas Nerijus Šarauskas.

Netradicinė lietuvių kalbos pamoka Užventyje

prie pavadinimo

Apsiniaukusią  ir vėjuotą  rugsėjo 27 dieną mes, IVc klasės mokiniai, kartu su lietuvių kalbos mokytoja Valerija Puišiene vykome į Užvenčio kraštotyros muziejų.

Ten nuvykę išklausėme įdomų pristatymą apie turtingą Užvenčio miestelio ir dvaro praeitį, jame gyvenusius garsius, šaliai nusipelniusius asmenis. Viena iš jų – mokykloje nagrinėjamos apysakos „Sename dvare“ autorė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Taigi, galėjome pažinti autorę ne tik iš sausų biografijos faktų – sužinojome apie įvairias rašytojos gyvenimo aplinkybes, kasdienę jos veiklą ir gyvenimo nuotykius, ryšius su įvairiais žmonėmis. Rašytoja laikėsi kilnių moralės principų, buvo nepaprastai pasiaukojanti asmenybė ir skyrė gyvenimą žmonėms. Už tai buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, tačiau atsisakė vykti jo atsiimti, nes jautėsi nenusipelniusi… Pasakojimas apie Šatrijos Raganą paliko didelį įspūdį ir leido iki šiol susikurtą rašytojos įvaizdį papildyti naujomis spalvomis.

Apžiūrėję visą modernų kraštotyros muziejų sužinojome ir apie kitus garsius Užvenčio dvaro ir miestelio žmones: Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Smilgevičių, kalbininką Povilą Višinskį, vokiečių dailininką Giunterį Ulrichą ir kitus. Edukacijos gidė mus apdovanojo „šviesos akmenėliais“ iš Šatrijos Raganos tekstų, taip skatindama pozityvų požiūrį į gyvenimą. Taip pat turėjome galimybę nusikalti savo monetą ir pasivaikščioti po garsiąją liepų alėją.

Edukacija neprailgo ir žvarbus oras nesutrukdė pasisemti žinių ir praplėsti akiračio. Dėkojame lietuvių kalbos mokytojai už suteiktą galimybę mokytis ir pažinti Lietuvos šviesuolius neformalioje aplinkoje.

Deimantė Šaulytė

Naujokų krikštynos

prie pavadinimo

Paskutinį rugsėjo penktadienį Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos ketvirtokai surengė krikštynas gimnazijos naujokams – ir mokiniams, ir mokytojams. Krikštynų tema – „Teismas”.

Rytą organizatoriai, apsivilkę advokatų ir policininkų aprangomis, pažymėjo „nusikaltėlius” F raidėmis (fukso ženklu) ir pakvietė į teismą, kurio tikslas – būti išteisintiems ir laisviems. Teismą pradėjo vyriausiasis teisėjas, kuris paskelbė bausmes pirmokams už abiturientų negerbimą, eilės valgykloje neužleidimą ir kt. Norėdami išpirkti savo kaltes, pirmokai turėjo įvykdyti įvairias judrias bei linksmas užduotis.

Galiausiai visi naujokai buvo išteisinti ir priimti į gimnazijos bendruomenę, jiems buvo įteikti gimnazistų pasai! Šį renginį užbaigė bendras finalinis krikštynų šokis, kurį smagiai šoko ir naujokai, ir abiturientai!

Saulė Maleckaitė

Dalyvavome Icchoko Mero kūrybos vakare

prie pavadinimo

Rugsėjo 23-iosios vakarą mes, J. Graičiūno gimnazijos mokiniai ir mokytojai, vykome į Šiaulių „Laiptų galeriją“, kur buvo surengtas rašytojo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Icchoko Mero (1934-2014) kūrybos vakaras. Simboliška, kad šis vakaras vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, nes I. Meras, dar mažas vaikas būdamas, Holokausto metu buvo išgelbėtas geraširdžių lietuvių.

Renginio metu buvo prisimenamas I. Mero gyvenimas, apie kurį pasakojo humanitarinių mokslų daktarė Loreta Mačianskaitė. Aptarta rašytojo kūryba Lietuvoje ir Izraelyje, kūrinių parašymo aplinkybės. Girdėjome autobiografinių apsakymų rinkinio „Geltonas lopas“ ir romano „Lygiosios trunka akimirką“ ištraukas, kurias skaitė žymus Lietuvos aktorius Andrius Bialobžeskis.

Kūrybos vakare taip pat skambėjo vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo (1945–2019), muzika, kurią atliko violončelininkas Gleb Pyšniak ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė. Muzikos garsų dinamiškumas perteikė daug įvairių emocijų ir priminė žydų tautos išgyvenimus.

„Laiptų galerijoje“ turėjome progos apžiūrėti ir tuo metu vykusią litvakų – Neemijos Arbit Blato (1908-1999), Adomo Jacovskio, Solomono Teitelbaumo – kūrybos parodą.

Dvi įkvepiančio vakaro valandos prabėgo nepastebimai. Renginys priminė ne tik rašytojo Icchoko Mero gyvenimą ir kūrybą, bet ir vertė susimąstyti apie visų litvakų išgyvenimus. Tokie renginiai parodo, kad esame neabejingi Lietuvos žydų tautos istorijai ir likimui, kad prisimename savo šalies piliečius, garsinusius Lietuvos vardą, esame jiems dėkingi.

Akvilė Šimkutė