Gimnazistai ir mokytojai – JAV ambasados Vilniuje surengtos programos dalyviai

prie pavadinimo

Kelmės J. Graičiūno gimnazija tęsia bendradarbiavimą su JAV ambasada Vilniuje: minint juodaodžių istorijos mėnesį gimnazijos mokiniai ir mokytojai buvo pakviesti dalyvauti pasaulinėje filmo „Willie“ peržiūroje ir diskusijoje su filmo kūrėjais bei jo pagrindiniu veikėju – kiekvienas šios programos dalyvis gavo asmeninį JAV ambasados kvietimą su prisijungimo nuorodomis. Programą pristatė Kanados Užsienio reikalų ministerija, JAV Valstybės departamentas ir Nacionalinė ledo ritulio lyga.

Filmas pasakoja apie juodaodį ledo ritulininką Willie O’Ree, iš nelaisvės ištrūkusių vergų palikuonį, kuris 1958 m. sausio 18-ąją pakeitė ledo ritulio istoriją: vykstant kovoms dėl rasinės atskirties įstatymų panaikinimo, pilietinių teisių judėjimo priešaušryje Willie talentas ledo ritulio aikštelėje atvedė jį iš gimtosios Kanados į JAV. Čia Willie tapo pirmuoju juodaodžiu žaidėju, dalyvavusiu Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) varžybose. Sužeistas per vienas iš varžybų ir apakęs viena akimi, apie tai prasitaręs tik savo seseriai, kuri išlaikė šią paslaptį, kad brolis galėtų žaisti, Willie dvidešimt dvejus metus žaidė ledo ritulį ir buvo įtrauktas į Ledo ritulio Šlovės alėją.

90 minučių trukmės filmas įtraukia ir pagrindinio veikėjo gyvenimo, jo veiklos, ir šalies istorija, iškyla ir vergovės aspektas, segregacija. Pats patyręs rasinių patyčių, Willie sako, kad į jas reikia reaguoti savo pasiekimais, kad patyčios gali žmogų įskaudinti tik tada, kai jis pats leidžia patyčioms save skaudinti. Filme akcentuojama pagarba visiems žmonėms, nepaisant jų visuomeninės padėties, odos spalvos, religijos, amžiaus: susitikimas su Kanados premjeru ir su ledo ritulį žaidžiančiais vaikais Willie vienodai svarbūs ir reikšmingi. Žavi Willie ir jo draugų bendravimas, vienas kito palaikymas, jautri akimirka, kai laukiama Ledo ritulio muziejaus atsakymo dėl Willie įtraukimo į šio muziejaus Šlovės alėją. Žiūrint filmą atrodė, kad jis ne tik apie žymų ledo ritulininką, bet ir apie orų žmogų, mokytoją, nuolat ieškantį galimybių vaikams ir jaunimui, pabrėžiantį atkaklaus darbo, siekiant savo svajonės ir tikslo, svarbą. Net baigęs savo karjerą jis įkvepia visų rasių mergaites ir berniukus žaisti ledo ritulį. Willie tapo dabartinių ir buvusių Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjų grupės, siekiančios kovoti su rasizmu ledo ritulyje, ambasadoriumi ir padeda vykdyti „Ledo ritulys – visiems“ kampaniją.

Diskusijos su filmo žiūrovais metu savo patirtimi dalinosi pats Willie O’Ree, kritikų pripažinimą pelniusios dokumentinės juostos prodiuseris Bryant McBride ir Blake Bolden – LA Kings trenerė-skautė ir pirmoji juodaodė moteris, žaidusi Nacionalinėje moterų ledo ritulio lygoje. Diskusiją moderavo buvęs nacionalinės Kanados komandos narys ir NBC “Sports” laidos ledo ritulio analitikas Anson Carter. “Niekada gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad man bus suteikta tokia galimybė – susitikti su filmo kūrėjais bei užduoti klausimus pasaulio ledo ritulio žvaigždei. Filmo kūrėjai buvo labai mieli, kupini džiaugsmo bei pozityvumo. Visa tai paskatino keisti nuomonę apie žmones, kurių išvaizda yra kitokia nei mūsų, bei suprasti, kaip yra svarbu siekti savo užsibrėžtų tikslų“, – taip apie diskusiją atsiliepė mūsų gimnazistė.

Gimnazistai aptarė filmą ir susitikimą su jo kūrėjais ir pagrindiniu veikėju per anglų kalbos, fizinio ugdymo pamokas, klasės valandėles. Mokinių atsiliepimai rodo, kad jiems pasirodė itin reikšmingi žmonių lygybės, tolerancijos, pagarbos žmogui aspektai, draugystė, tikslo siekimas, žinoma, ir anglų kalbos įgūdžių tobulinimas: „Man paliko didelį įspūdį, kad Willie tiek daug patyrė, bet niekada nepasidavė. Jis dirbo sunkiai, kad pasiektų savo svajonę, kad ir kiek jam tai kainavo“; „Esu dėkinga žmonėms, kurie kovoja su neteisybe ir skleidžia toleranciją. Mums reikia daugiau tokių asmenybių“; „Filmas moko niekada nepasiduoti, užsibrėžti tikslą ir siekti jo“; „Tokį filmą reiktų pažiūrėti daugeliui žmonių, kad suprastų, kokia yra pripažinimo kaina“; „Įgijau nemažai motyvacijos siekti savo tikslų“; „Šis filmas man labai patiko. Supratau, kad žmogų reikia vertinti ne iš jo išvaizdos, o dėl jo galimybių bei talentų“.

Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja