Ketvirtasis projekto „Neužmik“ susitikimas su lenktynininku Benediktu Vanagu: „Nebijokite išeiti iš savo komforto zonos!“

prie pavadinimo_9669

Kovo 7 dieną mūsų gimnazijoje vyko paskutinis projekto-susitikimų ciklo „Neužmik“ renginys. Šio, ketvirtojo, susitikimo metu į mokyklos aktų salę sugužėjo šiek tiek daugiau nei pustrečio šimto žmonių: mokinių, mokytojų, moksleivių iš kitų rajono mokyklų, gimnazistų tėvelių. Šį kartą susitikti skubėjome su lenktynininku Benediktu Vanagu.

Bene garsiausias Lietuvos lenktynininkas pas mus atvyko tiesiai iš Ruklos – čia jis kalbėjosi su jaunais kareiviais. Be galo džiaugiamės, kad toks užsiėmęs ir begalę darbų turintis žmogus atrado laiko ir mūsų mokyklos mokiniams.

Lenktynininko nuomone, visi dalykai prasideda nuo smulkmenų. Daug pasiekia tie, kurie nebijo bandyti, nebijo klysti, kurie užsispyrę „klijuoja“ vieną smulkmeną prie kitos ir iš to sukuria nuostabiausius dalykus. Pats pradėjęs nuo paprastų lenktynių gatvėse, savo užsispyrimo ir atkaklaus darbo dėka B.Vanagas šiuo metu yra puikiai žinomas turbūt kiekvienam lietuviui. B. Vanagas pabrėžė, jog dažniausiai tinkamu metu tinkamoje vietoje atsiranda tie, kurie nesiliauja bandyti. Didžiausias sėkmės faktorius – užsispyrimas, o jei kažkuo beprotiškai tiki – esi tiesiog pasmerktas tai pasiekti. Visus susirinkusiuosius B.Vanagas ragino išeiti iš savo komforto zonos ribų, nes vieta, kurioje vyksta stebuklai, yra toli už jos. Lenktynininkas patarė nevengti buvimo vienumoje su savimi, kada galima apmąstyti visus dalykus, galiausiai – net atrasti save. Tai jis suprato daugybę valandų Dakaro ralyje praleidęs vienas pats su savo mintimis. Kalbėdamas apie sėkmes ir nepasisekimus B. Vanagas atskleidė, jog nieko nekeistų savo gyvenime – garsusis lenktynininkas įsitikinęs, jog laimėjimai beveik nieko neišmoko, unikalių žinių ir patirties įgauni kiekvieną kartą pralaimėjęs. Todėl, kai nepasiseka, jokiu būdu nereikia nusiminti! Tiesiog apmąstyti savo klaidas, pasimokyti iš jų ir bandyti toliau.

Neabejoju, jog ne aš viena užsirašiau patikusias ir motyvuojančias B.Vanago mintis – jų buvo begalė. Po nuoširdaus, linksmo pokalbio turėjome galimybę paklausti mus dominančių dalykų – nuo Dakaro ralio iki laisvalaikio ir svajonių. Prašėme patarimų, kaip teisingai pasirinkti veiklą po mokyklos, kaip sužinoti, kas mums labiausiai tinka. Žinoma, po susitikimo galėjome ir nusifotografuoti su B. Vanagu, trumpai šnektelėti su juo. Praėjus kelioms dienoms po susitikimo sužinojome, jog įkvepianti kalba ir patarimai yra ne viskas, ką mums padovanojo šis žmogus. Jis nusprendė įteikti mūsų mokyklai ir Lietuvos istorinę vėliavą su Vyčiu – esame jam už tai labai dėkingi!

Visi keturi susitikimai su garsiais žmonėmis – Džiugu Siaurusaičiu, Mantvydu Leknicku, Andriumi Pauliukevičiumi ir Benediktu Vanagu – suteikė mums žinių, mokė įvairių dalykų. Išgirdome keturias skirtingas ir savaip nuostabias istorijas, kurios, neabejoju, motyvavo ir įkvėpė siekti tikslų, suteikė ryžto, pasitikėjimo savimi. Tikiuosi, kad kiekvienas, atėjęs į vieną, kelis ar visus susitikimus išgirdo kažką svarbaus ir naudingo. Esame dėkingi visiems keturiems mums laiko atradusiems nuostabiems žmonėms, visiems, prisidėjusiems prie projekto „Neužmik“ įgyvendinimo, o labiausiai jo sumanytojai ir organizatorei Faustai Marijai Leščiauskaitei. Ačiū, kad darote mūsų kelią į gyvenimą lengvesnį!

 Eimantė Korytė

Emilijos Sasnauskaitės nuotraukos