Daily Archives: 2017-11-28

Gimnazistai lankėsi vėtrungių krašte

prie pavadinimo

Lapkričio 21 dieną mes, gimnazistai, kartu su mokytojomis Irena Arlauskiene ir Albina Rimšiene keliavome Kuršių marių link, į Dreverną. Ten pagal projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ mums buvo organizuotas edukacinis užsiėmimas „Kuršmarių vėtrungės“. Jis vyko Jono Gižo etnografinėje sodyboje. Susipažinome su sodybos ekspozicijomis, laivų darymo subtilybėmis, daug sužinojome apie vėtrunges.

Jonas Gižas – žymiausias šiaurės Kuršių marių dalies žvejys ir laivadirbys. Gimė Ventėje, tačiau vėliau apsigyveno Drevernoje, kur remontavo ir statė burines plokščiadugnes valtis, meistravo vėtrunges. Vėtrungės, dar kitaip vadinamos vėjarodžiais, laivyboje buvo naudojamos ne tik vėjo krypčiai nustatyti. Vėtrungėmis Kuršių marių žvejų laivai buvo puošiami ir žymimi. Vėjarodžio viduryje esantys įvairūs simboliai reikšdavo tam tikro kaimo ženklinimą, o ženklinimas buvo skirtas sąžiningos žuvininkystės labui. Ženklų spalvos turėjo būti kontrastingos ir matomos iš toli, kad žvejybos prižiūrėtojas simbolį galėtų iš toli matyti ir atpažinti. Žuvautojai, žvejoję ne jų kaimui priklausančioje teritorijoje, gaudavo labai dideles baudas, kurių kartais net per visą gyvenimą neišsimokėdavo. Vėliau, susipažinę su istorija, čiupome į rankas dažus ir teptukus ir patys dekoravome vėtrunges.

Tą dieną apsilankėme ir Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje. Muziejus įkurtas Priekulėje, rašytojos vasarnamyje. Labai įdomu tai, kad jame beveik niekas nepakeista, yra išlikę autentiški rašytojos daiktai ir baldai. Muziejaus darbuotoja išsamiai papasakojo I. Simonaitytės biografiją. Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja. Kūrė Pirmojo pasaulinio karo įspūdžių paveikta, pirmąjį savo kūrinį išspausdino 1914 metais „Tilžės keleivyje“. Už pirmąjį savo romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ buvo apdovanota Lietuvos valstybės literatūros premija. Verta prisiminti, kad 2017 metai yra paskelbti Ievos Simonaitytės metais, o jos atminimui įprasminti  nuo 1987 m. teikiama Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Taigi kelionės metu labai daug sužinojome apie vėtrunges, laivadirbį Joną Gižą ir rašytoją Ievą Simonaitytę, praplėtėme savo istorijos žinias apie kuršių kraštą.

Ugnė Paulauskaitė

Gimnazijos projektas – geriausiųjų penketuke

prie pavadinimo

Lapkričio 14 dieną Vilniuje, moderniame verslo ir konferencijų centre „k29“, buvo išdalintos 2017 metų Švietimo mainų paramos fondo „Kokybės konkurso“ statulėlės, kurias nugalėtojams įteikė Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė bei Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos projektas „Menų spaustuvė“ (kartu su Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos mokyklomis vykdytas 2014-2016 metais) dalyvavo specialioje „Kokybės konkurso“ kategorijoje „Programa „Erasmus+“ praturtina gyvenimus, išlaisvina mintis jau trisdešimt metų“. Dvidešimt aštuonias paraiškas, pateiktas šiam konkursui, vertino nepriklausoma išorinė komisija, kurios sudėtyje buvo lyderystės ekspertai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros ir Švietimo mainų paramos fondo atstovai. Džiugu, kad mūsų gimnazijos projektas pateko į geriausių projektų penketuką kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Utenos Dauniškio gimnazijos, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos bei Alytaus profesinio rengimo centro rengtais projektais. Į gimnaziją konkurso rengėjų padėką parvežė projekto „Menų spaustuvė“ koordinatorė anglų kalbos mokytoja metodininkė Ineta Leščiauskienė ir kartu su ja į renginį vykusi mokytoja Ilijana Petrauskienė.

Jau vienuoliktus metus organizuojamame renginyje didžiausias dėmesys buvo skirtas trisdešimties metų sukaktį mininčiai programai „Erasmus+“, kuri pakeitė daugiau nei 160 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus. Programos „Erasmus+“ jubiliejus sutampa ir su Švietimo mainų paramos fondo jubiliejumi (šiemet institucija mini dešimtmetį), tad visą vakarą vyravo šventinė nuotaika. Buvo daug kalbama ir apie artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmetį, svečiai ir dalyviai dalinosi savo idėjomis, kaip sutelkti Lietuvos piliečius ir užsienyje gyvenančius lietuvius kurti Lietuvą. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, TV laidų vedėjas, prodiuseris Rytis Zemkauskas perskaitė audringų plojimų sulaukusį pranešimą „Kelias į vieną Lietuvą“ apie tautinės tapatybės ir šiandienos valstybės sampratą, o komunikacijos ekspertas Marius Gurskas pristatė šimtmečio minėjimo programą. Renginyje, kurį vedė charizmatiškasis Vytautas Rumšas jaunesnysis, skambėjo ir lietuviškos dainos – jas atliko nepakartojama Artūro Noviko vadovaujama „a-cappella“ grupė „Jazz Island“.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė