Daily Archives: 2018-03-28

Naujos idėjos ir patirtys tarptautinėje konferencijoje Bordo

prie pavadinimo

2017 m. programai Erasmus+ sukako 30 metų. Ši švietimo programa tokias vertybes kaip toleranciją, atvirumą, solidarumą ir daugelį kitų paverčia realybe. Įgyvendinant ją išugdyta nauja Europos piliečių karta, kuriai buvo atverta daugybė galimybių. O kalbant apie Lietuvą skaičių kalba, Erasmus+ programa pakeitė daugiau nei 160 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus, pasiūlydama jiems įvairias tobulėjimo kryptis, suteikdama daugybę progų įgyvendinti idėjas ir sumanymus.

2020 m. baigiasi numatytas programos finansavimas, ir Europos Komisija ragina valstybes nares dar labiau remti švietimą ir ieškoti galimybių tęsti pradėtą darbą. Todėl kovo 21-23 d. penkios nacionalinės agentūros Prancūzijos mieste Bordo surengė konferenciją apie strateginių partnerysčių poveikį ir sklaidą. Joje dalyvavo apie 90 dalyvių iš visos Europos Sąjungos, kad pateiktų Europos Komisijai pačią geriausią Erasmus+ programos patirtį, analizuotų jos poveikį vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste bei aptartų tinkamiausius šios patirties sklaidos būdus.

Kaip Lietuvos mokyklinio sektoriaus partnerysčių atstovei, dalyvauti konferencijoje, pasisemti idėjų ir dalintis patirtimi, prisidėti prie švietimo ateities sprendimų teko ir man, Inetai Leščiauskienei.

Konferenciją pradėjo ir dalyvius sveikino Sebastien Thierry, Prancūzijos nacionalinės agentūros direktoriaus pavaduotojas – jo nuomone, Erasmus+ programa turi didelį potencialą ir turi būti tęsiama. Po to pranešimą apie mobilumo ir partnerysčių projektų poveikį atskiroms institucijoms padarė dr. Branko Ančič, Zagrebo socialinių tyrimų instituto atstovas. Nors pranešėjas pateikė gausybę sociologinių-statistinių tyrimų rezultatų, tačiau ir jam teko pripažinti, kad visas programos Erasmus+ poveikis yra sunkiai išmatuojamas, nes susijęs su programos dalyvių mąstymo pokyčiais,  pasibaigus vienam ar kitam projektui. Kiti pranešėjai bei sėkmės projektų koordinatoriai pabrėžė naują projektų esminę slinktį nuo „į rezultatą orientuoto“ iki „į pokytį orientuotą“  požiūrį. Rezultatas pats savaime lemia užbaigtumą, tuo tarpu pokytis reiškia dinaminę ir tvarią plėtrą, nuolatinį vystymąsi. Šitas požiūris turbūt labiausiai paveikė ir mano, kaip mokyklinių partnerysčių koordinatorės ar/ir partnerės darbo kryptį – tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis siekti mokinių, mokytojų ir mokyklos pokyčių.

Itin vertingos patirties ir praktinių idėjų atnešė darbas grupėse: dirbdami jose rinkome, analizavome, aptarėme, diskutavome apie savo mokyklų ir asmenines patirtis projektų poveikio ir sklaidos srityse. Neįmanoma nepastebėti vieno akivaizdaus poveikio atskirai institucijai – mūsų gimnazijos strateginio planavimo dokumentai jau kelerius metus nebeįsivaizduojami be sričių, apimančių europines, tarptautines veiklas. Tikėtina, kad ir visame Kelmės rajone nėra nė vienos ugdymo įstaigos, nevykdančios vienokios ar kitokios tarptautinės veiklos.

Kalbant apie sklaidą, būtina pastebėti, kad lyginant su Europos kolegų patirtimi, Kelmės J. Graičiūno gimnazija yra inovatoriška ir lyderiaujanti  šioje srityje: naudojame tokius metodus kaip sinergiją su kitais projektais, užmezgame ryšius su Lietuvos europarlamentarais ir kitomis ES institucijomis, taip labai plačiai išnešdami žinią apie savo vykdomus projektus, efektyviai išnaudojame neformaliojo ugdymo centrų ir studijų – Leidybos, Muzikos, Garso įrašų –  galimybes.

Apibendrinant šios konferencijos poveikį, man ir kitiems jos dalyviams-praktikams itin svarbu, kad mūsų darbas ir išvados nenuguls biurokratų stalčiuose: konferencijoje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Iwona Michalkewicz bei atskirų šalių nacionalinių agentūrų atstovai perduos visą informaciją balandžio mėnesį Sofijoje (Bulgarija) vyksiančio atsakingų ES asmenų susitikimo metu. Šiame susitikime bus sprendžiama, kokia turėtų būti Erasmus+ programos ateitis. Svarbu ir tai, kad yra grįžtamasis ryšys tarp šaknų ir viršūnių, kad mokėmės iš kolegų, o jie iš mūsų, kad pasitvirtinom, kad galim kelti idėjas ir jas sėkmingai įgyvendinti.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė

29405507_1713990188647329_753095077_o

Projekto „DEFRIT“ dalyvių susitikimas Romoje

prie pavadinimo

Jau ne pirmą kartą pagal tarptautinio leidybinio projekto „DEFRIT” programą buvo organizuotas jaunųjų žurnalistų susitikimas. Kasmet šio projekto dalyviai išleidžia po keletą jaunimo laikraščio numerių – jiems medžiaga renkama atskirose šalyse-partnerėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Italijoje, Lietuvoje, Ispanijoje. Šį kartą komandas iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos keliai nuvedė į garsiąją Romą. Lietuvių delegaciją sudarė mūsų gimnazijos mokiniai Žyginta Juškutė, Ugnė Paulauskaitė, Grigas Andrulis ir anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė.

Išvykome žvarbų vasario 27-osios rytą iš Vilniaus oro uosto, o po kelių valandų mes jau Italijoje! Ši šalis pirmąją dieną mus pasveikino nepietietiška vėsa bei ledu, bet savo viešnagės metu spėjome pasilepinti ir maloniai šildančia saule. Taigi tą pačią dieną, tik spėję įsikurti, jau skubėjome susitikti su kitais projekto dalyviais – italais ir vokiečiais. Visi kartu papietavome, susipažinome, pasišnekučiavome ir leidomės į ilgą pasivaikščiojimą Romos gatvėmis. Jau kelionės pradžioje spėjome pasigrožėti įspūdingais italų architektūros kūriniais, o prie Trevi fontano susitikome su vėliausiai atvykusia ispanų komanda. Taip žaibiškai pralėkus pirmajai dienai ir gerai išsimiegojus, atėjo metas naujiems nuotykiams.

Antrąją dieną laukė svarbus įvykis – audiencija pas popiežių Pranciškų. Visi projekto dalyviai susitiko Vatikane, šv. Petro aikštėje. Tada kartu su minia žmonių susirinkome Pauliaus VI audiencijų salėje, kur po kurio laiko išvydome ir išgirdome patį popiežių. Kadangi jis kalbėjo itališkai, mums iškilo šiokių tokių keblumų viską suprasti, bet pamatyti popiežių ir dalyvauti susitikime yra tikrai vertinga ir įsimintina patirtis. Vėliau tęsėme savo ekskursiją po Vatikaną. Apsilankėme ir įspūdingoje šv. Petro bazilikoje. Šis architektūros šedevras privertė aikčioti iš nuostabos! Prašmatnumu jai nenusileido ir eksponatų gausa garsėjantys Vatikano muziejai. Apžiūrėjome XVI a. žemėlapių galeriją, šiuolaikinės dailės galeriją, Mikelandželo darbais puoštą Siksto koplyčią ir daug kitų įspūdingų vietų.

Trečiąją dieną vykome į Sapienzos universitetą, profesoriaus Luca Locchi laboratoriją, kur turėjome progos susipažinti su italų pasiekimais robotikos srityje, galėjome iš arčiau pažvelgti į pačius robotus, daugiau sužinoti apie jų veikimo principus bei pritaikymą žmonių reikmėms, taip pat klausėmės paskaitos apie kibernetines atakas, jų keliamą pavojų ir apsisaugojimo būdus. Po to lankėmės San Clemente bažnyčioje, kurią sudarė naujoji ir senoji bažnyčia – pastaroji yra po žeme. Pasigrožėję ja žingsniavome vieno žymiausių statinių Europoje – Koliziejaus – link. Buvo aplankytas ir Romėnų forumas.

Įdomus ir naudingas mums buvo susitikimas su laikraščio „Stuttgarter Nachrichten“ žurnaliste Almut Siefert. Taigi, dienos, praleistos Romoje, buvo ypatingos. Kupini įspūdžių ir prisiminimų, įgiję patirties ir susiradę naujų draugų grįžome namo – rengti naujojo „DEFRIT” numerio.

Grigas Andrulis