Trečiasis projekto „Neužmik“ susitikimas su Andriumi Pauliukevičiumi: „Yra ne sėkmės, o sunkaus darbo istorijos“ 

prie pavadinimo_9590

Kovo 4 d. mūsų gimnazijoje lankėsi dar vienas ypatingas svečias. Buvusios gimnazistės Faustos Marijos Leščiauskaitės ir jos organizuojamo projekto „Neužmik“, kurį sudaro keturių susitikimų ciklas, dėka jau trečią kartą galėjome išgirsti garsaus ir daug pasiekusio žmogaus istoriją.

Šį kartą tai Andrius Pauliukevičius, atvykęs kartu su savo žmona Ilka Adams. Andrius yra istorikas, sveikos gyvensenos mokytojas, kultūrizmo čempionas. Šį žmogų apibūdinti galima labai įvairiai. Per savo gyvenimą jis spėjo išbandyti ir nuveikti be galo daug – studijavo kelias specialybes, dirbo istorijos mokytoju, treneriu, padavėju, net asmens sargybiniu, kartu su garsia atlikėja įrašė dainą, nusifilmavo filme, išleido kelias knygas (ir greit išleis dar dvi), ne kartą laimėjo kultūrizmo konkursus, tapo Europos čempionu… Atrodo, kad tai jau be galo daug, tačiau šis veiklus žmogus turi dar ne vieną užsibrėžtą tikslą, dar ne vieną svajonę.

Andrius Pauliukevičius papasakojo mums istoriją, kurioje gausu bandymų, savęs ir savo kelio ieškojimo, daugybė laimėjimų ir kartais – nesėkmių, kurios, anot jo, yra didžiausios mokytojos… „Sėkmės istorijų nėra, yra tik sunkaus darbo ir užsispyrimo istorijos“, – mokė jis visus – daugiau nei pustrečio šimto žmonių, atėjusių į susitikimą. A.Pauliukevičių išklausius nesunku suprasti, jog kelias į sėkmę gali būti labai sunkus ir painus. Kad sužinotum, ko nori gyvenime, turi išbandyti be galo daug sričių ir dalykų, tik retam laimingajam pasiseka iškart stoti į teisingas vėžes. O sėkmė yra ne tada, kai tau sekasi ir tu moki kažką daryti puikiai. Sėkmė yra tada, kai ja gali pasidalinti su kitais, patarti, pamokyti ir aplinkinius. Kultūristas mokė mus, jog reikia daryti net tai, ko visai nesinori ar kas yra neįdomu – neretai net, atrodo, nereikalingi dalykai mums suteikia daug įgūdžių ir patirties, kuri tikrai pravers gyvenime.

Andrius – be galo draugiškas ir linksmas žmogus – paklaustas, kiek „stumia“, atsakė, jog nežino, tačiau gali ant peties pakelti savanorį! Ir vėliau, pasibaigus šiam be galo įdomiam susitikimui ir nutilus žiūrovių klausimams, fotografavosi su visais norinčiais, siūlėsi ir juos pakelti, užsisodinus ant peties.

Džiugu, jog gimnazistų tarpe atsiranda vis daugiau žmonių, kurie neleidžia laiko tuščiai priešais kompiuterio ar televizoriaus ekranus, o stengiasi plėsti savo akiratį, išgirsti kuo daugiau naudingos informacijos, kuriems įdomu tai, kas motyvuoja eiti pirmyn!

Projektas „Neužmik“ yra puiki galimybė jauniems žmonėms šviestis ir tobulėti, mokytis iš kitų laimėjimų, klaidų, sunkaus darbo, jų istorijų. Esu įsitikinusi, kad iš šio susitikimo kiekvienas išėjo labiau motyvuotas siekti savų svajonių, labiau pasitikintis savimi ir drąsesnis, nebijantis bandyti ir klysti.

 

Eimantė Korytė

Emilijos Sasnauskaitės ir Gvidonės Miklovaitės nuotraukos