Monthly Archives: vasario 2015

Apsilankius Kromanjoniečio žemėse

prie pavadinimo

Mūsų gimnazijos mokinių grupė, dalyvaujanti daugiašaliame mokyklų partnerysčių Erasmus+ programos projekte „Menų spaustuvė“ („Publishing House of Arts“) vasario 9–15 d. kartu su kitais mokiniais iš Vokietijos, Italijos ir Ispanijos vykdė pirmąjį mobilumo vizitą Antuano de St Egziuperi licėjuje, Terrasson-Lavilledieu mieste, Prancūzijoje. Vienijanti viso projekto tema yra socialinė atskirtis, o šio mobilumo – vizualiniai menai, dizainas.

Lietuvių delegacijos – mokytojos Inetos Leščiauskienės, gimnazisčių Deimantės Andriulytės, Dianos Loginauskaitės ir Aurelijos Dapnytės – laukė sudėtinga kelionė lėktuvu į Paryžių, iš ten traukiniu į Brivę ir galiausiai automobiliu į galutinį tašką – Terrasson-Lavilledieu miestą. Čia laukė šilti prancūzų šeimininkų namai ir nauji draugai. Jau pirmąją dieną visos delegacijos pristatė savo mokyklas. Mūsų delegacija stengėsi kuo plačiau supažindinti projekto dalyvius su savo gimtąja šalimi ir prisistatymą pradėjo nuo žaidimo-konkurso apie Lietuvą, o vėliau parodė savo kurtą vaizdo filmą apie J.Graičiūno gimnaziją. Projekto dalyvius sveikino Antuano de St Egziuperi licėjaus direktorė, daug dėmesio jiems skyrė ir vietos spauda. Po šio susipažinimo mokiniai kibo į darbą: kūrė  plakatus apie socialinę atskirtį ir surengė parodą „Sienos: apsauga ir atskirtis“, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, padedančiuose suvokti, kaip formuojasi socialinės grupės, kokios to pasekmės, kokios socialinės atskirties priežastys. Taip pat mokiniai dalyvavo logotipo kūrimo dirbtuvėlėse, o vėliau surengė konkursą, kuriame išrinko geriausią projekto logotipą – jį sukūrė italai. Kadangi šio projekto dalyviai leidžia ir tarptautinį jaunimo laikraštį „DEFRIT“, tai negalėjome nereaguoti į nesenus tragiškus įvykius Prancūzijoje ir tylos minute pareiškėme solidarumą su Charlie Hebdo laikraščiu. Be abejo, visi dalyviai apsilankė ir prancūzų pamokose, kur turėjo galimybę palyginti nacionalines ir užsienio mokyklų sistemas. Tuo metu mokytojai taip pat aktyviai dirbo: diskutavo apie būsimas projekto veiklas, dalinosi metodine patirtimi, kaip surengti mokinių spaudos konferenciją.

Projektas nebūtų toks patrauklus be kultūrinės patirties. O jos Prancūzijoje netrūko. Terrasson-Lavilledieu – žavus miestelis, priklausantis Dordonės departamentui Akvitanijoje, įsikūręs ant Vezeres upės krantų. Ši upė ir jos slėniai garsėja savo priešistoriniu laikotarpiu: būtent čia Europoje kūrėsi kromanjoniečiai – pirmykščiai vėlyvojo paleolito žmonės, tiesioginiai dabartinių žmonių protėviai. Taigi, mūsų mokiniai apsilankė vietose, apie kurias tik istorijos ar geografijos vadovėliuose buvo skaitę. Pabuvojome ir garsiuosiuose Lascaux urvuose, ištapytuose piešiniais, datuojamais 17 300 metų ir įtrauktais į UNESCO paveldo sąrašą. Beveik 2000 nupieštų figūrų mus tiesiog apstulbino: žvėrių, žmonių ir simbolių vaizdavimo jėga, tikroviškumas, spalvų parinkimas ir perspektyva. Tą pačią dieną po pikniko ant pavasarį žadančios upės kranto aplankėme Maison Forte de Reignac – XIV a. oloje pastatytą pilį.  Po to vykome į Roque Saint-Cristophe – garsųjį pirmykščių žmonių miestą – prieglobstį neandertaliečiams (50000 prieš Kristų), vėliau kromanjoniečiams (25000 prieš Kristų). Po to čia buvo viduramžių tvirtovė, kuri 1588 m. sugriauta religinių karų metu.  Paskutinė mainų vizito diena buvo skirta viduramžių Sarlat miestui, kuris dabar yra natūrali dekoracija filmams ir garsėja savo patiekalu foiegras – žąsų kepenėlėmis. Pastarosiomis mėgavomės pas vietinius gamintojus surengtoje degustacijoje.  Žinoma, keliaudami atgal nepraleidome trumputės progos pamatyti Triumfo arkos Paryžiuje.

Grįžome pasiilgę Lietuvos, mamos gaminto maisto, draugų ir savų namų. Bet grįžome įgiję kultūrinės, bendravimo patirties, kupini įspūdžių, turintys daugiau draugų, tolerantiškesni ir geresni.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė, projekto koordinatorė

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

prie pavadinimo

Mūsų gimnazijoje per istorijos, pilietiškumo ugdymo pamokas kalbėta apie Vasario 16-osios reikšmę mūsų valstybei, parengtas stendas, primenantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Gimnazistai ir mokytojai dalyvavo ir Kelmės kultūros centro organizuotame minėjime, skirtame šiai šventei. Minėjimo metu buvo apdovanota Raštingiausio Kelmės rajono mokinio konkurso nugalėtoja mūsų gimnazijos ketvirtokė Viktorija Povilaitytė ir jos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Karabienė. Sveikiname!

Šventėme Šimtadienį

prie pavadinimo

Vasario 13 dieną, penktadienį, Kelmės Jono Graičiūno gimnazija tapo džiunglėmis – tokia buvo 75 laidos abiturientų Šimtadienio tema. Merginos, pasipuošusios savo gražiausiomis suknelėmis ir pasidariusios dailias šukuosenas, vaikinai, pasitempę ir vilkintys kostiumus, susirinko į šventę, reiškiančią, kad mokyklos suole jiems liko būti tik 100 dienų…

Trečiokai šventei rengėsi atsakingai – papuoštos abiturientų klasės, įdomiai sugalvotos „džiungliškos“ užduotys koridoriuose, gimnazija papuošta palmėmis, kokosais ir bananais, vestibiulyje tupėjo liūtas, ilgą kaklą tiesė žirafa, ant radiatorių karstėsi beždžionės, laiptais ropojo krokodilai…

Norėdami patekti į Aktų salę abiturientai turėjo pereiti tikras džiungles koridoriuose. Stovėjimas ant vienos kojos, šokimas ratelyje, šokinėjimas per padangas, ėjimas siauru suoliuku ir kitos užduotys nebuvo visiems įveikiamos: vieni su jomis susidorojo be problemų, o kitiems nepavyko…. Merginoms aukštakulniai džiunglėse tik trukdė – kaip gi jais apsiavus eiti siauru suoliuku?  Teko batelius nusiauti – kitaip eiti būtų per daug rizikinga.

Aktų salėje buvo jauku ir smagu: ir draugiškai šnekučiuotis, ir stebėti renginį, ir atlikti užduotis, ir klausytis direktoriaus R.Bielskio, auklėtojų žodžių, atsiimti pusatestačių.

Trečiokų sukurtas Šimtadienio medis – pilnas lapų, kurių kiekvieną dieną teks nuplėšti po vieną vis artėjant prie kamieno, kol išauš paskutinė, šimtoji, diena.

Šimtas dienų – „net“ ar „tik“? Tai sprendžia kiekvienas. Ir tikriausiai visi, kurie buvo renginyje, bent trumpam susimąstė: „Aš – abiturientas, netrukus baigsiantis vieną ir pradėsiantis naują gyvenimo etapą“.

Agnė Gedminaitė

Mokėmės surengti spaudos konferenciją

prie pavadinimo

Mūsų gimnazija –  tarptautinės programos Erasmus+ dalyvė, parengėme projektą „Menų spaustuvė“. Viena šio projekto veiklų – surengti spaudos konferencijos simuliacijų, išsiaiškinti, kokios būna spaudos konferencijos, kaip joms pasiruošti, kaip  sudominti žurnalistus savo veikla, kaip įdomiau šią veiklą pristatyti.

Pirmoji spaudos konferencijos simuliacija vyko sausio pabaigoje gimnazijos konferencijų salėje. Ją rengė projekto dalyviai – IIc klasė, J. Graičiūno gimnazijos leidybos centras, laikraštis „Naujoji Vaivorykštė“, projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Ineta Leščiauskienė ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimienė, kuri vedė šią spaudos konferenciją. Spaudos konferencijos veiklą stebėjo ir anglų kalbos mokytojos Živilė Sodaitienė, Gitana Rudzevičiūtė, Snieguolė Zavadskienė, lietuvių kalbos mokytoja Virginija Balabonienė, istorijos mokytoja ir IIc klasės auklėtoja Reda Sakalauskienė – joms, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, konferencijai besiruošiantys gimnazistai įteikė pačių sukurtus kvietimus.

Spaudos konferencijos tikslas – pateikti ir sužinoti kuo daugiau informacijos apie projektą „Menų spaustuvė“, susipažinti su jo veikla, tikslais. Svarbu ir išmokti elgtis spaudos konferencijos metu: įdėmiai klausytis, pateikti klausimus, deramai į juos atsakyti.

Likus savaitei iki spaudos konferencijos simuliacijos jos dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: pranešėjus ir korespondentus. Pastarieji, pasipuošę savo sukurtomis kortelėmis su atstovaujamų laikraščių ir žurnalų pavadinimais, spaudos konferencijos metu turėjo įdėmiai klausytis informacijos, pateikti klausimus, kad galėtų parengti spaudos publikacijų. Pranešėjai turėjo tiksliai, aiškiai ir plačiai pateikti informaciją apie projektą bei atsakyti į jiems pateiktus klausimus. Spaudos konferencijoje buvo pristatyti projekto „Menų spaustuvė“ tikslai, biudžetas, partneriai, artimiausiu metu numatomos veiklos, pranešėjų nuomonės apie šį projektą ir kita informacija. Pranešėjai sulaukė daug korespondentų klausimų – į juos visus buvo atsakyta.

Spaudos konferencijai ruoštis, joje dalyvauti buvo įdomu. Tai buvo gera proga ir išmokti naujų dalykų, ir tobulinti jau įgytas žinias, įgūdžius, ypač viešojo kalbėjimo. Jai pasibaigus turėjome atlikti namų darbus: anglų kalba (nes Erasmus+ projekto darbo kalba – anglų, ja bendraujame su savo partneriais iš Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos) turėjome parašyti savo įspūdžius iš šios konferencijos arba parengti spaudos publikaciją.

Kita spaudos konferencijos simuliacija vyks jau Prancūzijoje, į kurią kelmiškiai gimnazistai vyks vasario mėnesį.

Emilija Sasnauskaitė