Daily Archives: 2015-11-04

Oratorių kalbos Sicilijoje

prie pavadinimo

Įsibėgėjęs Erasmus+ projektas „Menų spaustuvė“ mūsų gimnazijoje pradėjo savo antruosius metus gausybe edukacinių renginių: rašinių lietuvių, užsienio kalbomis ir piešinių konkursu „Ateities mokykla ES“, istorijos, etikos pamokomis ir klasių valandėlėmis ta pačia tema, geriausių konkursinių darbų parodos atidarymu per Europos kalbų dieną, susitikimu-diskusija su europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu bei projekto dalyvių išvyka į Europos informacijos centrą bei Delfi portalo redakciją Vilniuje. O projekto kūrybinį ciklą, skirtą oratorinio arba viešojo kalbėjimo menui lavinti, užbaigė tarptautinis susitikimas Canicatti, Sicilijoje.

Mūsų gimnazijos komanda šį kartą buvo labai vyriška: į Siciliją vyko gimnazistai Marius Sakalauskas, Egidijus Tavoras, Titas Servutas, Rokas Andrulis ir Matas Urbelis. Juos lydėjo mokytoja Ineta Leščiauskienė. Atvykus į Trapani oro uostą, teko apie keturias valandas važiuoti autobusu į Canicatti miestą. Mes laiko veltui nešvaistėme ir pakeliui aplankėme Marsalos miestą, garsų savo vynu, druska ir Garibaldžio kariuomenės išsilaipinimu – iš čia jis pradėjo Italijos suvienijimo kampaniją. Toliau pamatėme Sciacca – miestą, žymų savo versmėmis ir kvapą gniaužiančiais panoraminiais vaizdais. Žinoma, jų netrūko ir toliau tęsiant kelionę prie Scala dei Turchi – turkų laiptų, kurie dėl neįprastos baltos spalvos uolų ir Andrea Camilleri „Komisaro Montalbano“ detektyvinio serialo tapo turistų traukos centru. Galiausiai vėlai vakare atvykome į Canicatti, kur mūsų jau laukė italų šeimos ir antrieji namai, kurie neabejotinai tokiais ir tapo tą nepamirštamą savaitę.

Pirmadienis prasidėjo Teatro Sociale mokyklų prisistatymu ir nuostabiu šeimininkų koncertu su šokiais ir dainomis. Mes surengėme trumpą lietuvių kalbos pamokėlę savo užsieniečiams draugams: išmokėme juos pasakyti „trumpiausią“ lietuvišką žodį „nebeprisikiškiakopūsteliaudamas“! Mokykloje laukė tėvų paruošti pietūs, o po jų – apsilankymas miesto rotušėje ir turas po Canicatti. Antradienis buvo skirtas UNESCO pasaulio paveldo sąraše įtrauktoms vietovėms lankyti. Pirmiausia aplankėme Piazza Armerina ir jos garsiąją Villa Romana del Casale – prabangią romėnų dvaro vilą su neįtikėtinai puikiai išsilaikiusiomis ir nepaprasto grožio mozaikomis, vaizduojančiomis ir mitų scenas, ir kasdieninį visų visuomenės sluoksnių gyvenimą. Po to pasukome į Caltagironę – miestą, garsėjantį savo majolikos ir terra-cotta keramika.

Pilni įspūdžių trečiadienį pradėjome darbuodamiesi: naudodamiesi informacinėmis technologijomis pristatėme savo prezentacijas apie tai, kaip mes įsivaizduojame socialiai įtraukiančią ir atsakingą ateities mokyklą. Mūsų atstovas Titas kalbėjo apie sporto svarbą mokykloje bei asmenybės vystymuisi ir siūlė įtraukti daugiau fizinių užsiėmimų į mokyklos programą. Po kiekvieno pristatymo kildavo diskusijos. Pasibaigus prezentacijoms, išbandėme dar vieną viešo kalbėjimo rūšį – pasakojimą (story telling). Buvo pakviesti trys svečiai: Gabriele Gruttadauria – neįgalus mokinys vežimėlyje, Miky Ciobanu – rumunų kilmės imigrantė mokinė ir Omar Cisse – jaunas dirbantis imigrantas. Jie – tarsi sėkmingos socialinės integracijos pavyzdžiai, pasakojo mums savo gyvenimo istorijas, o projekto dalyviai klausėsi ir uždavinėjo klausimus.

Po rimtų diskusijų pietavome picerijoje ir ragavome daugybę rūšių picų. Po to aplankėme Naro miestą. Kitą dieną netikėtai gavome trumpas atostogas, nes buvo paskelbta ypatinga padėtis dėl besiartinančios audros ir visos mokyklos bei viešos įstaigos buvo uždarytos. Audrai praėjus, penktadienį vėl skaisčiai švietė saulė ir mes išvykome į garsųjį Šventyklų slėnį prie Agrigento. Čia, prie Junonos šventyklos, šeimininkai italai mums pademonstravo, kaip antikinėje Romoje garsieji romėnų oratoriai sakydavo savo kalbas. Pirmiausia buvo pristatytas viešojo kalbėjimo įvadas: kokios kalbų rūšys ir sudedamosios dalys, kam jos buvo skirtos ir kokie buvo keliami reikalavimai oratoriams. Galiausiai vienas italas, apsirengęs senovės romėnų rūbais, lotyniškai pasakė garsiąją Cicerono kalbą prieš Katiliną, o jo partnerė tą pačią kalbą išvertė angliškai. Cicerono Ars Oratoria tokioje įkvepiančioje vietoje, tiesiog alsuojančioje istorija, visiems padarė neišdildomą įspūdį – mes tarsi nusikėlėme į praeitį, padėjusią pamatus ir šiuolaikinei Europos civilizacijai. Tuo pačiu suvokėme, koks svarbus ir kokią galią turi sakytinis žodis viešajame gyvenime.

Pakeliui į namus neiškentėme neišsimaudę šiltoje Viduržemio jūroje, o iš ten skubėjome į paskutinį renginį – tarptautinę konferenciją apie ateities mokyklą. Konferencija vyko JT debatų principu, ją vedė ekspertė Janette van Geenen. Mūsų komandos atstovo Egidijaus kalba apie demokratinę mokyklą sukėlė tikrą diskusijų audrą: vieni jo pasiūlymus karštai palaikė, kiti abejojo ir teikė priešingus… Po debatų rašėme rezoliuciją – penkios tarptautinės grupės susumavo savo idėjas. Visos grupės sutarė, kad tokie Erasmus+ programos projektai yra neįkainojama patirtis jaunimui, o tuo pačiu – ir visai ES ateičiai. Ši rezoliucija tarsi vainikavo visą mūsų darbą susitikimo metu. Mūsų gimnazijos leidybos centre ji bus išleista atskiru leidiniu kartu su geriausiais projekto dalyvių rašiniais apie ateities mokyklą, o pristatysime leidinį kito tarptautinio susitikimo Kelmėje metu. Į jį atvyks mūsų projekto partneriai iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Išvykome namo, braukdami ašarą, jau ilgėdamiesi surastų draugų ir jų šeimų, karštos Sicilijos saulės. Tik ilgai liūdėti nepavyks, laukia nauji darbai, nauji susitikimai Vokietijoje ir Lietuvoje.

Ineta Leščiauskienė,
anglų kalbos mokytoja metodininkė, projekto koordinatorė

IMG_7538

prie pavadinimo

„Maisto banko“ akcijoje savanoriavo gimnazistai

P1150240

Spalio 16-17 dienomis Lietuvoje vykusios jubiliejinės 20-osios „Maisto banko“ akcijos metu geradariai nepasiturinčių maitinimui paaukojo 372 tūkst. vnt. ilgai negendančių maisto produktų už 341 tūkst. eurų. Akcijos metu paaukota 136 910 kartų, dalyvavo 322 socialinės organizacijos, aukojamą maistą padėjo rinkti 7784 savanoriai, akcija vyko 406 parduotuvėse. „Visai nedaug pritrūko iki praeitais metais pasiekto visų laikų maisto produktų aukojimo rekordo, kuomet buvo surinkta maisto už 357 tūkst. eurų. Tačiau labai džiaugiamės ir „sidabriniu“ rezultatu“, – mintimis dalinosi „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas.

Mūsų gimnazistai dvi dienas budėjo naujojoje „Maximoje“ ir kvietė žmones aukoti maisto produktų sunkiau gyvenantiems Kelmės krašto žmonėms. „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo pirmokai Šimkutė Evelina, Andriuškaitė Vasarė, Tijunaitytė Vita,  Tarasevičiūtė Aušrinė, Mankevičiūtė Deimantė, Kaušiūtė Monika, Baranauskas Aurimas; antrokaiMockutė Vaiva, Juškutė Žyginta, Kušeliauskytė Gabija, Kančiauskytė Gintarė, Norkutė Monika, Gergardaitė Greta, Tavoraitė Fausta, Augustytė Monika, Klimaitytė Gintarė, Dobrovolskytė Ingrida, Orlovaitė Iveta, Dichavičiūtė Aušrinė; trečiokai Latiškevičiūtė Ernesta, Ivanauskytė Diana, Druktenis Armandas, Tamkutė Monika, Bukčiūtė Džestina, Vyšniauskaitė Kornelija, Surblytė Reda, Lideikytė Laura,  Minelgaitė Rasa, Ivanauskytė Inesa, Žiauberis Valentinas, Levickas Jonas; ketvirtokas Ralovėcas Mantas. Kelmėje paaukota maisto prekių už 3200 eurų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos: gimnazistams – savanoriams bei visiems aukojusiems.

Aurelija Grincevičienė,
vyresnioji etikos mokytoja

P1150240