2025 metų rugsėjį Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos duris pravėrė Aleksandra Sutton – „Fulbright“ mainų programos dalyvė iš Jungtinių Amerikos Valstijų – jos savanorystę Lietuvoje kuruoja JAV ambasada Vilniuje, iš kurios mūsų gimnazija ir sulaukė reikšmingo pasiūlymo – dalyvauti minėtoje programoje. Šiuos mokslo metus Aleksandra praleis Kelmėje, padėdama anglų kalbos mokytojoms. Buvo įdomu sužinoti, kas paskatino savanorę iš tolimojo žemyno atvykti į mūsų kraštą, todėl susitikome pasikalbėti.
Aleksandra kilusi iš mažo Floridos miestelio, Okalos, garsėjančio įspūdingais žirgynais, skaidriais šaltiniais bei svajingu pietietišku gyvenimo ritmu. „Mūsų bendruomenė labai glaudi – panašiai yra ir Kelmėje, todėl atvykusi čia jaučiuosi kaip namie,“ – džiaugiasi ji.
Savanorės darbo patirtis neįtikėtinai turininga. „Ji visa susijusi su politika,” – pripažįsta Aleksandra. Studijavusi politikos mokslus, verslo ekonomiką bei Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos studijas, mergina taip pat turėjo keletą stažuočių JAV sostinėje, Vašingtone, įstatymų leidybos srityje, o vėliau dirbo ir programinės įrangos įmonėje „Dovy“. Baigusi universitetą, Aleksandra tęsė veiklą Aliaskoje, kur, susidomėjusi švietimu, prisijungė prie ne pelno siekiančios organizacijos – rūpinosi mokyklų finansavimu: „Pastebėjau, kad tarp pedagogų, mokinių ir įstatymų leidėjų yra didelis atotrūkis, todėl svarbu užtikrinti, kad atstovaujantys švietimo interesams žinotų, ką reiškia būti klasėje.“ Nors Aleksandros, kaip mokytojos, patirtis neformali, ji tvirtai įsitikinusi, kad tai viena svarbiausių profesijų: „Labai gerbiu mokytojus ir jų darbą”.
Susidomėjusi prestižine „Fulbright“ mainų programa, kurią remia JAV Valstybės švietimo departamentas, Aleksandra nusprendė pabandyti joje dalyvauti. Programa apima daugiau nei 160 šalių, o jos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų pažinimą ir akademinę pažangą, suteikiant galimybę mokytis, tyrinėti ar dėstyti užsienyje. Pasirinkusi mažiausiai kvalifikacijos reikalaujančią sritį, skirtą jaunesniems žmonėms ir magistrantams, Aleksandra tapo anglų kalbos mokytojos padėjėja. „Džiaugiuosi pradėjusi savo karjerą vietoje, kurioje jaučiuosi sava, o gebėjimas suprasti žmones ir jų kultūrą yra neįkainojama patirtis, ir tai nebūtinai susiję su profesija,“ – teigia savanorė.
Mūsų gimnazijoje ją sužavėjo gausus mokomų dalykų pasirinkimas, mezgimo, maisto gaminimo ir medžio apdirbimo dirbtuvės, muzikos programos. Įsiminė ir pirmaklasių krikštynos, nes, anot Aleksandros, Jungtinėse Amerikos Valstijose nevyksta nieko panašaus.
Savanorę be galo nustebino mokinių sumanumas ir nesuvaidintas nuoširdumas. „Neretai iš jų mokausi ir aš,” – šypsosi ji. Per kelis mėnesius susikūręs draugiškas ryšys pagyvina jos vedamas pamokas, skirtas tobulinti mokinių anglų kalbos įgūdžius, padėti pasiruošti jiems anglų kalbos egzaminui. Mokydama gimnazistus Aleksandra pritaiko ir savo debatų įgūdžius, įgytus vidurinėje mokykloje, nes brandos egzamino užduotys reikalauja konkrečios nuomonės formavimo ir pagrįsto argumentavimo. „Buvau pamiršusi, kaip mėgau šią – debatų – veiklą,” – priduria ji.
Mainų programos dalyvės koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Rasa Rimidytė-Liekienė džiaugiasi: „Savanorės pamokos paįvairina ugdymo procesą – mokiniai gali lavinti kalbinius gebėjimus, plėsti akiratį, diskutuoti apie skirtingas tradicijas, gyvenimo būdą, puoselėti vertybines nuostatas. Be to, tai įkvepiantis pavyzdys mokiniams – savanorystės idėja rodo, kad siekiant pozityvių pokyčių galima dalytis žiniomis, laiku ir geranoriškumu. Aleksandros veikla gimnazijoje yra neįkainojama patirtis ir mokytojams – tai galimybė mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimis, tobulinti kalbinius gebėjimus bei kurti tarptautinius ryšius, stiprinančius mokyklos atvirumą ir modernumą.“
Savanorės diena prasideda anksti, niekur neskubant: piešiant, peržiūrint sudarytus pamokų planus, lankantis sporto salėje, ruošiantis LSAT – teisės mokyklos stojamajam egzaminui. „Siekiu tapti advokate – tai mano didžiausias tikslas,“ – pabrėžia ji.
Paklausta, kuo lietuviai skiriasi nuo amerikiečių, Aleksandra atsakė nė nemirktelėjusi: „Pietuose, iš kur aš kilusi, žmonės daug šnekučiuojasi su nepažįstamaisiais, pirmi pradeda pokalbį, prilaiko duris einančiajam iš paskos. Keista, bet Lietuvoje žmonės nesišypso vienas kitam, yra santūresni, tačiau mano mokiniai nusišypso ir užmezga su manimi pokalbį. Tam tikra prasme suprantu tai – draugystę reikia užsitarnauti.“ Visgi, anot programos dalyvės, Kelmėje žmonės be galo draugiški ir malonūs: „Žaviuosi matoma bendruomene, be to, šaunu, kad daug verslų priklauso vietiniams gyventojams.“ O apsilankiusi mūsų miestelio bažnyčios mišiose, ji dalinasi mintimis: „Nesvarbu, kur pasaulyje bebūtum, kokia kalba kalbėtum, šventos mišios visur yra panašios, ir tai labai guodžia.“
Pasibaigus „Fulbright“ programai, Aleksandra planuoja grįžti į JAV, tęsti darbą švietimo srityje ir stoti į teisės mokyklą. Ji nepaprastai dėkinga už suteiktą galimybę pažinti mūsų gimnazijos mokinius, kurių šypsenų labiausiai pasiilgs išvykusi, ir nori jiems perduoti žinutę: „Niekada neribokite savo vaizduotės, kūrybiškumo, užsiimkite mėgstama veikla ir visada užduokite klausimus – būtent jūs esate būsimi lyderiai.”
Urtė Marija Laurinavičiūtė
