„Lietuva Sovietų sąjungos gniaužtuose“ – tai laikotarpis, apie kurį yra girdėjęs kiekvienas lietuvis, Lietuvos pilietis. Žiaurūs žmogaus teisių bei laisvių pažeidimai: persekiojimai, areštai, suvaržymai. Visa tai patirta ne taip seniai. Ši tema negali būti užmiršta, iš jos reikia mokytis, būtent todėl balandžio 26 dieną Kelmės krašto muziejuje vyko pilietiškumo pamoka „Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas ir demokratinių vertybių suvokimas šiandien“ Kelmės rajono mokyklų mokiniams. Joje dalyvavo ir Jono Graičiūno gimnazijos pirmos klasės mokiniai Aivaras Biknevičius, Karolina Iždonaitė, Amira Lindaitė, Domantas Saunorius.
Pamokos pradžioje su mokiniais kalbėjosi Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, katalikų vienuolė Regina Teresiūtė. R. Teresiūtė kilusi iš Kelmės rajono, gyvendama Šlavantuose slapta, padedama ir kitų žmonių, ruošė vaikus pirmajai Komunijai, organizavo religinius ir tautinius renginius, pati rinko ir perdavė informaciją Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos leidėjams. Dėl to ji buvo ne vieną kartą sulaikyta, tardyta, jos namuose vykdytos kratos. Per šį laikotarpį disidentai išmoko atsargiau elgtis su dalijama informacija, jos pervežimu iš vienos vietos į kitą. Mokiniai turėjo galimybę šias „gudrybes“ pamatyti savo akimis: filmo juostos slėpimas dantų pastos tūbelėje, po laikrodžiu – viskas pribloškė netradicinės pamokos dalyvius.
Po to mokiniai apžiūrėjo parodas, skirtas LKB kronikos ir Romo Kalantos metams paminėti, ir pristatė savo namų darbus: vieni parodė parengtas pateiktis, kiti aptarė atliktą apklausą ir pan. Mūsų gimnazijos mokiniai paruošė plakatus šiomis temomis: LKB kronikos, Lietuvos laisvės lyga, Romas Kalanta bei Lietuvos Helsinkio grupė. Gilindamiesi į šias temas, galėjome geriau pasiruošti viktorinai „Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas“. Visi renginio dalyviai buvo suskirstyti į grupes taip, kad jose buvo įvairių mokyklų mokinių – taigi, kiekvienam reikėjo nebijoti palikti savo komforto zonos bei atsirado galimybė rasti naujų draugų. Viktoriną sudarė 20 klausimų, kurių atsakymai buvo nuskambėję prieš tai vykusiuose pasakojimuose – norint į juos atsakyti, reikėjo atidžiai klausytis ir aktyviai dalyvauti ankstesnėse veiklose. Kiekviena grupė stengėsi kuo geriau atsakyti į klausimus. Galų gale, nors visi buvo laimėtojai, buvo išskirtos trys komandos, surinkusios didžiausią taškų skaičių. Šių komandų nariai buvo apdovanoti spalvotais sportiniais maišeliais, bet nepamiršti buvo ir likę dalyviai – visi gavo po dailų rašiklį.
Renginio dalyviai išvyko namo ne tuščiomis – įgijo naujų žinių, o jos yra didžiausias turtas, kurį žmogus gali įgyti. Gimnazistai grįžo kupini įspūdžių, gerų prisiminimų ir gilesniu istorinių įvykių suvokimu.
Amira Lindaitė
