Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus savanorio edukacija

2025-02-05_spec

2025 m. sausio pabaigoje, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Kelmės Jono  Graičiūno gimnazijos mokiniams edukaciją apie Antrojo pasaulinio karo metu žydų tautą ištikusią Katastrofą surengė Kilian‘as Whitelegg‘as – jaunuolis iš Austrijos „Gedenkdienst“ (liet. „Atminties tarnyba“) organizacijos, šiuo metu savanoriaujantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. „Gedenkdienst“ skiria daug dėmesio nacionalsocializmo priežastims ir padariniams  analizuoti, suteikia savo šalies jaunuoliams galimybę vietoje tarnybos kariuomenėje pasirinkti savanorystę: dalyvauti mokymuose Holokausto tema ir šviesti visuomenę pasirinktoje Europos šalyje.

Kilian‘as pasirinko savanoriauti Lietuvoje, jis atvyko dirbti į minėtą muziejų ir aplankys apie dvidešimt šalies mokyklų, o Kelmės gimnazija – jau ne pirmoji, kurioje jis surengė edukaciją. Prieš dviejų valandų užsiėmimą su gimnazistais Kilian‘as susipažino su mūsų gimnazija, pasidžiaugė mokyklos įvairove, mokinių mokslo pasiekimais ir jų saviraiškos ugdymu. Savanoriui patiko muzikos studija, gamtos mokslų laboratorija, suteikianti galimybę mokiniams ne tik mokytis teorijos, bet pažinti mokslą per praktiką, mokinių ir mokytojų kūrybos almanachai, kurie tarsi atskleidžia mokinių kūrybiškumo istoriją, nes leidžiami gimnazijoje ne vienus metus.

Savanoris pastebėjo, kad mokiniai Lietuvoje gana gerai susipažinę su Holokausto istorija ir šiandien ši tema ypatingai svarbi – 2025 m. sausio 27-ąją minėtas Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo 80-metis, o stebint, kas vyksta pasaulyje šiuo metu, reikia prisiminti, kad bet kokios antidemokratinės jėgos valdžioje kelia grėsmę skaudiems istorijos įvykiams pasikartoti, gali sukelti karus, kurių aukomis tampa daugelis civilių.

Pradėdamas anglų kalba vykusią edukaciją, kurioje dalyvavo vyresniųjų klasių gimnazistai, Kilian‘as pateikė istorinių faktų apie Holokaustą Lietuvoje, pristatė vieno žymiausių Holokausto tyrinėtojo, istoriko Raulio Hilbergo teoriją, kurioje išskiriamos trys gyventojų grupės: nusikaltėliai, aukos ir stebėtojai. Šią temą mokslininkas nagrinėjo knygoje „Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai: žydų tragedija, 1933–1945“, kuri yra išversta į lietuvių kalbą. Vėliau vyko praktinės dirbtuvės: susiskirstę į grupes, gavę įvairių asmenų biografijas, gimnazistai turėjo nuspręsti ir argumentuoti, ar asmuo tinka kuriai nors iš minėtos teorijos grupių. Tarp istorinių asmenybių buvo ne tik įvairių valstybių piliečiai, diskutuota ir apie Šveicarijos poziciją – ar neutralitetas nėra tylus pritarimas? Pastebėta, kad dalis nusikaltėlių, deja, išvengė teismo ir nebuvo nubausti po Antrojo pasaulinio karo. Svarstyta, kad Holokausto metu pasyvumas – tai nusikaltimo pateisinimas. Praktinės užduotys skatino mąstyti, ar R. Hilbergo interpretacija yra visa apimanti. Kartu diskutuodami gimnazistai įžvelgė, kad mokslininko aprašytoje teorijoje pasigendama žydų gelbėtojų pozicijos: gimnazistė pateikė Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės pavyzdį, taip pat kalbėta apie kelmiškių Dainauskų šeimą, gelbėjusią Icchoką Merą. Beje, I. Mero istorija, jo bendravimas su Kelmės gimnazijos bendruomene Kilian‘ui žinomas – apie tai daug informacijos jam suteikė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, savanoris domėjosi ir I. Mero kūryba.

Edukaciją Kilian‘as užbaigė mintimi, kad istorinės žinios ir kritinis mąstymas labai svarbūs, visada reikia domėtis ir kritiškai vertinti tai, kas vyksta ne tik tavo aplinkoje, bet ir pasaulyje. Savanoris pabrėžė būtinybę išmokti istorijos pamokas, žmonių atsakomybę už taikų gyvenimą ateityje. Edukacija gimnazistams padėjo ne tik pakartoti istorinius faktus, kai juos įdomiai pateikia bendraamžis iš kitos šalies, bet ir tobulinti anglų kalbą. Tokie užsiėmimai suteikia galimybę pažvelgti į Holokausto istoriją įsigilinant į visuomenės ir atskirų žmonių vaidmenį, padeda geriau suvokti šio nusikaltimo mastą ir poveikį žmonėms visame pasaulyje.

Šią edukaciją organizuoti padėjo viena iš Tolerancijos ugdymo centro, veikiančio gimnazijoje, koordinatorių, anglų kalbos mokytoja Rasa Rimidytė-Liekienė, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną per istorijos, pilietiškumo pamokas kartu su mokiniais minėjo bei informacinį stendą parengė istorijos mokytojos Rima Servienė ir Reda Sakalauskienė.

Kamilė Stamburaitė