Monthly Archives: lapkričio 2016

Kun. prof. dr. Konstantino Kurnatausko atminimo įamžinimo diena Kelmėje

prie-pavadinimo

Lapkričio 25-oji diena Kelmėje ir J.Graičiūno gimnazijoje buvo ypatinga – skirta evangelikų reformatų kunigo, profesoriaus, filosofijos mokslų daktaro Konstantino Kurnatausko atminimo įamžinimui. Mūsų gimnazijos bendruomenės iniciatyva ir pastangomis pagerbiant šį iškilų Lietuvos religijos, kultūros, visuomenės ir mokslo veikėją buvo prisidėta prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių ciklo.

Kun. prof. dr. K.Kurnatausko atminimo pagerbimo diena prasidėjo Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios kunigas K.Kurnatauskas buvo beveik 40 metų. Į pamaldas, kurias laikė kunigas Rimas Mikalauskas, Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas, ir evangelikų liuteronų kunigas Romas Pukys, susirinko gausus būrys kelmiškių.

Pasibaigus pamaldoms, visi skubėjo prie J.Graičiūno gimnazijos. Čia, skambant Kelmės kultūros centro pučiamųjų orkestro, vadovaujamo gimnazijos muzikos mokytojo Svajūno Klimo, atliekamiems maršams, Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis atidengė Atminimo lentą, kurioje puikuojasi užrašas: „Kelmės miestas dėkingas kunigui, profesoriui, daktarui KONSTANTINUI KURNATAUSKUI (1878 – 1966), vienam iš Kelmės švietimo draugijos, 1921 m. įsteigusios Kelmės progimnaziją, vėliau išaugusią į gimnaziją, įkūrėjų, pirmajam progimnazijos direktoriui“. Atminimo lentoje iškalti ir K.Kurnatausko pasakyti žodžiai: „Visas mano turtas yra širdyje.“ K.Kurnatauskas tai pasakė jį palydėti atėjusiems kelmiškiams, kai karo audrų blaškomas visam laikui išvyko iš Kelmės tik mažu lagaminėliu su knygomis nešinas…

Atminimo lentą atidengus, renginiai tęsėsi gimnazijoje. Čia veikė paroda, skirta K.Kurnatausko gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Jos rengėja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimienė dėkojo Biržų krašto muziejui „Sėla“, jo darbuotojams už nuoširdų bendradarbiavimą: iš šio muziejaus buvo gauta gausios ir įdomios medžiagos apie K.Kurnatauską. Parodos eksponatai liudija neeilinę K.Kurnatausko erudiciją ir plačią bei prasmingą veiklą: jo pastangomis suburta Švietimo draugija Kelmėje, jis pirmasis progimnazijos direktorius, vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto įkūrėjų, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos universiteto profesorius, Senatų narys, žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius, Lietuvos išeivijos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas… Įspūdinga K.Kurnatausko bibliografija: tai anglų, lenkų, vokiečių, hebrajų ir kt. kalbomis parašytos knygos.

Aktų salėje susirinkusius gimnazijos ir miesto bendruomenės narius, svečius sveikino gimnazijos direktorius Rimas Bielskis, kalbėjo Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Kelmės rajone komisijos pirmininkas Izidorius Šimkus ir pamaldas evangelikų liuteronų bažnyčioje laikęs kunigas R.Mikalauskas, padovanojęs gimnazijos bendruomenei ypatingą dovaną – Heidelbergo katekizmą. Susimąstyti kvietė gimnazistų Jorūnės Antanaitytės, Deimantės Andriulytės, Armando Druktenio ir Grigo Andrulio atlikta giesmė.

Pirmąjį pranešimą apie K.Kurnatausko veiklą Kelmėje, apie jo bendravimą su kitais žymiais Kelmės žmonėmis – Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais, katalikų, žydų dvasininkais, apie K.Kurnatausko įsitraukimą į tik ką nepriklausomybę paskelbusios mūsų valstybės kūrimo reikalus svarbiausioje tautos ateičiai – švietimo srityje – ir jo pastangas įkurti Švietimo draugiją, progimnaziją skaitė J.Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas, Kelmės savivaldybės tarybos narys Egidijus Ūksas. Baigdamas jis iškėlė svarbią mintį, kad nors Kelmę žiauriai nusiaubęs Antrasis pasaulinis karas, nacių ir sovietų okupacijos sunaikino beveik viską, ką kelmiškiai kūrė šimtus metų, bet „prieš 95 metus sunkiai mums įsivaizduojamomis sąlygomis įkurta progimnazija yra nuostabus pavyzdys, kaip skirtingų tautybių, tikėjimų ir įsitikinimų žmonės, vedini kilnaus tikslo dėl geresnės savo vaikų ir valstybės, kurioje jie gyvens, ateities, gali sukurti istorijos audras atlaikiusį stebuklą.”

Apie K.Kurnatausko šeimą, jo studijų metus, jo pasaulėžiūrą formavusius garsiausius to meto mokslininkus ir švietėjus, apie K.Kurnatauską – kunigą, profesorių, mokslininką, valstybės veikėją pranešimą parengė docentas, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas, Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulas Arūnas Baublys.

Po plojimais palydėto pranešimo nuskambėjo dar viena gimnazistų atliekama giesmė, o renginį vedusi Ž.Klimienė kreipėsi į susirinkusius sakydama: ,,Manau, kad dabar tikrai esame truputį kitokie, nei šį rytą: daugiau sužinoję, daugiau supratę, tikiuosi – labiau savo Kelmės patriotai. Juk ji jau XX a. pradžioj buvo šviesi, nes čia gyveno šviesūs žmonės. O šios dienos Kelmė priklauso jau nuo mūsų – kokie mes esame, kaip suprantame pasaulį, kokių idėjų vedami veikiame. Tikiu, kad kunigo Konstantino Kurnatausko pavyzdys įkvepiantis: jis moko suprasti žmogų, jį mylėti, mokytis kalbų, studijuoti, svajoti ir tas svajones įgyvendinti.“

Ž.Klimienė dėkojo visiems, padėjusiems įgyvendinti J.Graičiūno gimnazijos bendruomenės idėją pagerbti daug Kelmei ir Lietuvai nusipelniusį žmogų – kun. prof. dr. Konstantiną Kurnatauską: Kelmės savivaldybei bei jos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, jo vedėjui Stasiui Jokubauskui ir  J.Graičiūno gimnazijos kuratorei Daivai Stonienei, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsului, doc. dr. A.Baubliui, Biržų krašto muziejui „Sėla“, kunigams R.Mikalauskui ir R.Pukiui, Kelmės evangelikų liuteronų parapijos bendruomenei ir jos vadovui Donatui Zavadskiui, laikraščiui „Bičiulis“, Kelmės kultūros centrui ir visiems, kurie atėjo į gimnaziją pagerbti K.Kurnatausko atminimo, kuriems svarbu žinoti, gerbti krašto istoriją, kuriems rūpi jo ateitis.

Živilė Klimienė

Mokinių pažintinė kelionė į „Mantingos“ pasaulį

prie-pavadinimo

Lapkričio 17 d. Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje kvepėjo šviežiai kepta duona, bandelėmis ir kitais įvairiausiais patiekalais: parėmus „Mantingos“ paramos ir labdaros fondui kartu su IĮ „Šalsima“ gimnazijoje vyko pažintiniai – edukaciniai sveikos mitybos užsiėmimai „Mokinių pažintinė kelionė į „Mantingos“ pasaulį“ su UAB „Mantinga“ ir IĮ „Šalsima“. Jų metu mokiniai gamino patiekalus ir užkandžius, galvojo jų pateikimo būdus.

Pažintinių – edukacinių užsiėmimų metu mokiniai buvo kviečiami išbandyti UAB „Mantinga“ DOMIPAN duonos gaminius, sluoksniuotą tešlą, mėsainio ir dešrainio bandeles ir iš jų sukurti naujus išskirtinius patiekalus.

Kiekviena mokinių grupė gavo užduotis paruošti Advento pusryčių, priešpiečių, pietų ir vakarienės stalus. Mokiniai stebino savo fantazija ir išradingumu: pusryčių stalas alsavo klasikine elegancija ir vieno kąsnio užkandžiais, kuriuose puikiai derėjo „Mantingos“ pikantiški krepšeliai su saldžiais įdarais bei anglimi dažytu sūriu. Priešpiečių stalas tapo modernus tiek maistu, tiek serviravimo ypatybėmis. Labiausiai išsiskyrė vaikų pagamintas vaisių kremo ir trapios tešlos desertas. Pietų stalas nukėlė į „hipišką“ Adventą: tradicinis dešrainis buvo patiektas su naminio kario padažu, mandarinais ir paprika. Vakarienės stalas visus stebino skoniu ir fantazija. Vaikai pasiūlė paskanauti „Mantingos“ mėsainių bandelės su vaisiais ir varškės kremu – taip jie sukūrė „vaisainį“. O romantiškos vakarienės stalą patikėta paruošti mokytojų komandai. Stalas žavėjo elegancija ir artėjančių švenčių nuotaika. Mokytojai sukūrė ne vieną puikų receptą, o pats gardžiausias – iš „Mantingos“ duonos pagaminti suktinukai su džiovintais pomidorais, spanguolėmis, adžika, sūriu ir kiaulienos liežuviu.

Po užsiėmimų vyko darbo aptarimas, degustacija ir apdovanojimai. Dėkojame „Mantingos“ paramos ir labdaros fondui bei IĮ „Šalsima“ už galimybę pakeliauti po „Mantingos“ pasaulį, atrasti ir pažinti dar neatrastus skonius.

Lijana Vaičiulytė,
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
technologijų mokytoja metodininkė

Minėjome Tolerancijos dieną

prie-pavadinimo

Tarptautinė tolerancijos diena lapkričio 16-ąją minima nuo1995 metų UNESCO sprendimu. Šia diena skatinamas visuomenės pakantumas neįgaliesiems, sergantiesiems, skirtingų tautybių, religijų, skirtingų nuomonių žmonėms. Demokratinėse pasaulio šalyse lapkričio 16-oji minima organizuojant įvairius renginius, kurie stiprina pakantumą, supratingumą kitiems.

Mūsų gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras kasmet prisideda prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvos minėti šią dieną visoje Lietuvoje, todėl mes, J.Graičiūno gimnazijos mokiniai, taip pat minėjome Tolerancijos dieną. Šių metų tema – Tolerancijos paukštis.

Per etikos pamokas kartu su mokytoja Aurelija Grincevičiene diskutavome apie toleranciją – pakantumą, supratingumą kitaip mąstantiems, neįgaliems, skirtingų rasių, kultūrų žmonėms. Kalbėjomės, ką reiškia tokius žmones suprasti, atjausti. Diskutavome apie pakantumą draugų tarpe, ką reiškia vienas kito skaudinimas, įžeidinėjimas, užgauliojimas, kaip jaučiasi patyčias patiriantis žmogus… Pamokų metų žiūrėjome filmuotas ištraukas, kur žymūs žmonės pasisako, ką jiems reiškia tolerancija. Mokiniai karpė popierinius paukštelius, ant kurių buvo užrašomi toleranciją reiškiantys žodžiai – tie paukščiai vėliau „nutūpė“ į Tolerancijos medį ir „nuskrido“ į kiekvieną gimnazijos kabinetą. Dailės pamokų metu piešėme piešinius, atspindinčius pagarbą žmonėms, supratingumą vienas kitam – piešiniai eksponuojami parodoje antrame aukšte.

Mano nuomone, tolerancija – labai svarbi vertybė, nes tik tolerantiškas žmogus gali atnešti gerą savijautą kitiems ir pats jaustis gerai. Todėl Tolerancijos dienos renginiai mokykloje man yra reikšmingi, jausmingi, įdomūs.

Agnė Jokubauskaitė

Mūsų gimnazistai – „Maisto banko“ akcijos savanoriai

p1160129

Lietuviai neigia šnekas esą mūsų tautai trūksta empatijos ir atjautos. Praeitą savaitgalį vykusi „Maisto banko“ akcija sumušė dosnumo rekordus. Parduotuvėse savanorių prašomi padėti pamaitinti nepasiturinčius, žmonės paaukojo ilgai negendančio maisto už 370 tūkst. eurų.

Ankstesnis „Maisto banko“ akcijos rekordas buvo pasiektas prieš du metus, kuomet maisto paaukota vertė siekė 357 tūkst. eurų. „Augantis nepakantumas skurdui ir nepritekliui tampa akivaizdus. Tai, kad XXI amžiuje Europos Sąjungos šalyje ties skurdo riba atsidūręs kas penktas – netoleruotina. Labai džiaugiamės ir dėkojame, kad Lietuvos žmonės dosniai atsiliepė į prašymą padėti kovoje su skurdu“, sako labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Kristina Tylaitė.

Šalies gyventojus aktyviai prisidėti tiekiant paramą nepritekliaus kamuojamoms šeimoms paragino ir prieš savaitę „Maisto banko“ sandėliuose apsilankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.  Labdaringos akcijos organizatoriai suskaičiavo, kad savaitgalį maisto buvo paaukota 137 tūkst. kartų. „Savanoriai registravo aukojimus neatsižvelgiant ar aukojo vienas žmogus, ar šeima“, aiškina „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas. Vidutiniškai aukota maisto už 2,7 euro. Lietuvos geradariai nepasiturintiems nupirko 394 tūkst. įvairių ilgai galiojančių maisto produktų.

Kelmės rajone „Maisto banko“ akcija vyko naujojoje „Maximoje“, „Iki“ ir Tytuvėnų „Maximoje“. Mūsų gimnazistai dvi dienas budėjo naujojoje „Maximoje“ ir kvietė žmones aukoti maisto produktų sunkiau gyvenantiems Kelmės krašto žmonėms. Akcijoje dalyvavo pirmokai Karolina Indrulytė, Guoda Vološinaitė, Asta Vaičiulytė, Rugilė Valiušaitytė, Gabija Paškevičiūtė, antrokai Agnė Grišiūtė, Rugilė Andulytė, Vismantė Andruškaitė, Kamilė Jurgilaitė, Monika Astrauskaitė, Miglė Sakalauskaitė, Viktorija Augustytė, trečiokai Kornelija Atkočaitytė, Ermina Kriaučiūnaitė, Aistė Ežerskytė, Evelina Grišiūtė, Inesa Žičkutė, Gabija Kušeliauskytė, Monika Norkutė, Aušrinė Dichavičiūtė, Monika Augustytė, ketvirtokai Reda Surblytė, Laura Lideikytė, Rasa Minelgaitė, Živilė Gotautaitė, Inesa Ivanauskytė. Paaukota 1399 vienetų maisto prekių.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos: gimnazistams – savanoriams bei visiems aukojusiems.

Aurelija Grincevičienė,
vyresnioji etikos mokytoja