Monthly Archives: vasario 2020

Vasario 16-osios minėjimas gimnazijoje

prie pavadinimo

Mūsų gimnazija, kaip ir visa Lietuva, šventė ypatingą valstybės datą – Vasario 16-ąją. Apie Lietuvos valstybės atkūrimą kalbėta per istorijos ir pilietiškumo pamokas. Vasario 12 d. įvairių klasių mokiniai dalyvavo Istorijos žinovo konkurse.

Informacinis stendas „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“, kurį parengė istorijos mokytojos Rima Servienė ir Reda Sakalauskienė, priminė visiems iškilius visuomenės, mokslo, kultūros, religijos veikėjus, drąsios širdies žmones, vedusius Lietuvą į valstybės atkūrimą ir pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės Aktą – šio dokumento kopiją taip pat galime matyti stende.

Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios gimnazijoje vyksta akcija „Meilės artimui ir Tėvynei medis“. Gimnazijos bendruomenės nariai kviečiami užkabinti širdį su užrašu ant medžio, esančio gimnazijos vestibiulyje, šakų. Ant širdžių – nuoširdūs gimnazistų, mokytojų žodžiai apie meilę artimajam, draugui, savo gimtam miestui ir šaliai: „Būk laisva, Lietuva!“, „Mano Kelmė yra jaukiausia pasaulio vieta – čia mano NAMAI!“, „Pilietiškumo, taikos, bendradarbiavimo!“, „SĄŽINĖS!“, „Lietuvą puoškim darbais“, „Myliu laisvę ir nepriklausomybę“, „Būk laisva ir tolerantiška, Lietuva!”, ,,Būkime laimingi savo šalyje”, ,,Tavo grožis – stulbinantis, nuostabus – pats geriausias dalykas man”, ,,Myliu savo draugus”, ,,Sveikatos mano šeimai” ir kt.

Vasario 16-osios proga atidaryta vitražų, skirtų mūsų gimnazijos artėjančiam jubiliejui, paroda. Ją kartu su savo mokiniais  parengė mokytojas Martynas Turevičius. Viena iš šių vitražų idėjų bus įgyvendinta iki gegužės mėnesio – gimnazijos 80-mečio šventės. Vitražu pasipuoš gimnazijos vestibiulio langai!

Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja

Lietuviško žodžio šventė

hipokrene

Kiekvienais metais žiemos viduryje visoje šalyje vyksta mokinių Meninio skaitymo konkursai. Vasario 7 dieną į Kelmės mažąjį teatrą rinkosi geriausi mūsų rajono mokyklų skaitovai ir jų mokytojai. Šventinę nuotaiką kūrė Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai. Renginį pradėjo kūrėjų klubo ,,Hipokrenė“ skaitovai (vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Valerija Puišienė).

Kompozicijoje skambėjo poeto J. Graičiūno eilės bei gimnazijos mokinių kūryba, sukaupta mokinių ir mokytojų kūrybos almanachuose. Skaitovai prabilo apie tai, kad chaotiškame pasaulyje jaunam žmogui reikia orientyrų, reikia į kažką atsiremti, kai jautiesi vienišas ir sutrikęs. Čia pat skambėjo atsakymai, kad nieko patikimesnio už savo gimtinę, jos gamtą, mylimus žmones nesurasi. O laimingiausias yra kūrybingas žmogus, kuris svajonių sparnais gali pasiekti  neužmatomus tolius.

Skaitovų deklamuojamas mintis lydėjo jaunojo gimnazijos kompozitoriaus Justino Bernoto subtilios muzikinės improvizacijos. Gimnazistų kompoziciją tarsi pratęsė rajono mokyklų skaitovų deklamuojami eilėraščiai, prozos kūrinių ištraukos. Pasirinkti tekstai bylojo apie tai, kas jauniems žmonėms labai svarbu, kas juos džiugina, jaudina ir skaudina. Atsakingas uždavinys teko ir komisijai, jai vadovavo Kelmės mažojo teatro vadovas ir režisierius Algimantas Armonas, to paties teatro aktorius Kęstutis Mosėjus ir Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė. Konkurse dalyvavo devyniolika skaitovų. Jų mokytojai įdėjo daug pastangų, kad tekstai skambėtų įtaigiai, prasmingai, kad kiekvienas žodis būtų ištartas aiškiai ir taisyklingai.

9-12 klasių skaitovų grupėje laureate tapo Monika Kušeliauskytė iš Tytuvėnų gimnazijos, o antra vieta paskirta dviem skaitovėms: mūsų gimnazijos mokinei Akvilei Aleknaitei (mokytoja V. Puišienė) ir Meidai Gečaitei iš Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos. Laureatės turės atstovauti mūsų rajonui regioniniame Meninio skaitymo konkurse, kuris vyks Panevėžyje. Tegul jas lydi sėkmė.

Ši lietuviško žodžio šventė suteikia vilties, kad lietuvių kalba, kaip sakė Simonas Daukantas, ,,it žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, lig šiai dienai tebežaliuoja“ . Tikėkime, kad ir toliau žaliuos…

Valerija Puišienė,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Dviračiais po Nyderlandus

prie pavadinimo

Nuo sausio 27 iki vasario 2 dienos Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos atstovai – mokytojai Ineta Lesčiauskienė, Rima Servienė ir Mantvydas Burzdžius bei mokiniai Rugilė Vasiliauskaitė, Rugilė Gedminaitė, Rytis Vaitkevičius, Kasparas Šimkevičius, Hilarijus Venckus, Deimantė Šaulytė ir Rokas Karpavičius – vyko į tarptautinį Erasmus+ programos projekto „Dviračiais po Europą“ mobilumą Nyderlandų karalystės pakraštyje esančiame Bergen op Zoom mieste.

Visą savaitę mokiniai ir mokytojai iš keturių skirtingų šalių – Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Lietuvos – draugiškai dalyvavo bendrose veiklose, grupiniuose užsiėmimuose, kurių tema buvo dviračiai. Pirmąją mobilumo dieną visi projekto dalyviai susitiko vienoje iš Bergen op Zoom miesto mokyklų – „Mollerlyceum“. Buvome sutikti šiltai – susipažinome, išbandėme jų tradicinius žaidimus, aplankėme garsius miesto objektus, išklausėme įdomių miesto istorijų. Į akis krito tai, kad beveik visi moksleiviai į mokyklą vyksta dviračiais, todėl dviračiais prisipildęs mokyklos kiemas atrodo itin įspūdingai. Kai kuriems iš mūsų taip pat teko galimybė patiems atminti dviračiais į mokyklą.

Vėliau dirbome darbo grupėse – pristatėme savo miestą, namų darbus – dviračių kelių situaciją visose projekte dalyvavusių šalių miestuose. Apie problemas diskutavome ir su Bergen op Zoom miesto atstovu, atsakingu už miesto kelius, trumpai aptarėme kiekvienos šalies situaciją. Savaitės pabaigoje turėjome pristatyti linksmą kūrybinį projektą apie utopinę dviračių plėtrą savo gimtuose miestuose.

Paskutinę dieną įvertinome savo visos savaitės darbo rezultatus. Įdomu tai, kad visų šalių situacija akivaizdžiai skiriasi – Nyderlanduose dviračiai naudojami kiekvieną dieną, juos turi visi šeimos nariai, lietuviai dviračius turi, tačiau retai naudoja, italai dviračių visai nemėgsta, o vokiečiai – įvairiai. Buvo itin naudinga palyginti atskirų šalių situacijas ir iš kiekvienos mokytis. Galiu pasidžiaugti, kad grįžome pasisėmę naujų idėjų ir pilni motyvacijos plėsti dviračių kultūrą Kelmės rajone.

Šalia įtempto darbo aplankėme istorinę Nyderlandų sostinę Amsterdamą. Plaukėme kruizu po miesto kanalus, grožėjomės architektūra, susipažinome su miesto istorija, lankytinomis vietomis… Nors oras nedžiugino, tai nesutrukdė aplankyti ir netoli esančio Belgijos miesto Antverpeno. Jame vyko inovatyvus „miesto turas“ – žaidimas su navigaciniu telefonu: susiskirstę į komandas turėjome aplankyti kiek įmanoma daugiau vietų ir atsakyti į klausimus, vykdyti užduotis.

Visa savaitė buvo pilna veiklų, naujų įspūdžių. Paskutinę dieną praleidome kartu su mus priėmusiomis šeimomis. Kai kuriems pavyko sudalyvauti ir mieste vykusiame Užgavėnių karnavale. Galiu teigti, kad išvažiuoti buvo sunkiau negu įsivaizdavome. Per trumpą savaitę mus sujungė gražūs atsiminimai, naudingas darbas kartu, skirtingos kultūros ir įkvepiančios kelionės po nepaprasto grožio miestus. Esame dėkingi Erasmus+ projekto dalyviams iš Nyderlandų, taip šiltai mus priėmusiems į savo mokyklą, namus ir širdį.

Deimantė Šaulytė

Gimnazistai susitiko su finansų eksperte

prie pavadinimo

Mūsų gimnazijoje lankėsi Swedbank finansų instituto vadovė Jūratė Civilkienė. Su finansų eksperte susitiko smalsūs ir aktyvūs I-IV klasių ekonomikos, verslo bei vadybos besimokantys gimnazistai.

Viešnia supažindino jaunimą su pagrindinėmis asmeninių finansų valdymo temomis, paaiškino, kaip planuojamas biudžetas, kodėl svarbu taupyti, kas yra atsakingas skolinimasis. J. Civilkienė atsakė ir į gimnazistams kilusius klausimus.

Nerijus Šarauskas,
vyresnysis ekonomikos ir verslumo mokytojas

1

Holokausto aukų atminimui skirti renginiai

prie pavadinimo

Sausio 24 d. gimnazijoje apsilankė svečias iš Austrijos – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus savanoris Matthias Gröller. Nuo 2019 m. rugpjūčio  jis dalyvauja Austrijos „Gedenkdienst“ organizacijos projekte „Kalbamės apie Holokaustą mokykloje“ Lietuvoje. Baigęs mokyklą Vienoje, vietoje šešis mėnesius trunkančios karinės tarnybos kariuomenėje jis pasirinko metų trukmės savanorystę šviesdamas mokinius apie Holokaustą.

Susitikimą sudarė dvi dalys. Aktų salėje vyko paskaita apie vieną iš šiurpiausių istorijos laikotarpių – Holokaustą. Paskaitos metu buvo rodomos fotografijos ir filmuota medžiaga, pasakota apie Holokausto prielaidas, antisemitizmo ištakas, socialinę žydų atskirtį visuomenėje bei nacių vykdomą politiką. Savanoris Matthias įvardijo, kad per Holokaustą buvo nužudyta buvo 5 860 000 žydų tautybės žmonių. Protu sunkiai suvokiami įvykiai palietė ne tik užsienio šalis, bet ir Lietuvą. Buvo kalbama apie masines žudynes Paneriuose ir 1941 m. birželio 27 d. įvykius Kaune, kai viešai buvo nužudyta 50 žydų. Siaubinga, kad atsirado žmonių, kurie tik abejingai žiūrėjo į tai, kas vyksta. Matthias paminėjo, kad Austrijoje taip pat buvo žmonių, pritarusių Adolfo Hitlerio veiksmams: „Mes taip pat esame šios žudymo mašinos dalis.”,- kalbėjo M. Gröller, o paskui pridūrė: „Mes nekalti dėl savo protėvių veiksmų ir negalime pakeisti to, kas atsitiko praeityje, tačiau aš jaučiu atsakomybę apie tai kalbėti. Mes esame atsakingi, kad atminimas išliktų gyvas”.

Po paskaitos trečios klasės gimnazistai susirinko į konferencijų salę, kurioje virė karšta diskusija apie propagandą bei stereotipus. Kartu su M. Gröller gimnazistai dalinosi mintimis apie įvairius visuomenėje gyvuojančius stereotipus: amžiaus, lyties, tautybės, religijos ir kt. Kita tema – propaganda. Mokiniai aiškinosi, kaip ji veikia, kodėl yra skleidžiama, kaip jai nepasiduoti. M. Gröller teigė, kad propaganda egzistuoja visur: filmuose, radijuje, spaudoje ir pan. Taip pat buvo analizuojamos pateiktos karikatūros, kuriose atsispindėjo propaganda.

Šis susitikimas, skirtas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti, buvo ne tik informatyvus bei suteikė galimybę mokiniams pagilinti savo anglų kalbos įgūdžius, tačiau privertė susimąstyti, kaip propaganda bei stereotipai gali paveikti visuomenę ir kad mes turime jausti atsakomybę už savo šalies istorijos išsaugojimą, taikų gyvenimą ateityje.

Apie Katastrofą, ištikusią žydų tautą per Antrąjį pasaulinį karą, buvo kalbėta ir per istorijos, pilietiškumo pamokas, žiūrėta vaizdo medžiaga, parengtas informacinis stendas.

Akvilė Šimkutė