Monthly Archives: lapkričio 2019

Tolerancijos švyturys gimnazijoje

DSC_9966

Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena, kurią kasmet minime ir savo gimnazijoje. Šiai dienai skirtus renginius koordinuoja mūsų gimnazijoje veikiantis Tolerancijos ugdymo centras, bendradarbiaudamas su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau – komisija).

Komisija kasmet siūlo vis kitą simbolį šiai dienai paminėti. 2019 metų Tarptautinės tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos švyturys. Anot komisijos, švyturio simbolis reiškia pagalbą, nes rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Taip ir žodis tolerancija savo prasme reiškia pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius.

Įgyvendindami pasiūlytą idėją, mūsų gimnazistai kartu su mokytoja Vilma Vipartiene ne tik diskutavo per etikos pamokas apie toleranciją, bet ir sukūrė švyturį: ant atskirų lapelių rašė, jų nuomone, prasmingas mintis, liudijančias tolerancijos svarbą, jos suvokimą, ir iš šių lapelių  stenduose ,,pastatė” švyturį. Istorijos ir pilietiškumo mokytojos Reda Sakalauskienė ir Rima Servienė surengė filmo peržiūrą ir jo aptarimą pirmų ir antrų klasių gimnazistams, per istorijos pamokas kalbėtasi apie tolerancijos ir nepakantumo pavyzdžius žmonijos istorijoje, diskutuota, kokias pasekmes sukelia įvairios diskriminacijos formos.

Kelmės rajono istorijos mokytojams gimnazijoje buvo surengta metodinė diena ,,Mokinių vertybinių nuostatų formavimas per istorijos ir pilietiškumo pamokas” – jos metu buvo dalintasi patirtimi ir apie tai, kaip tolerancijos tema gali būti nagrinėjama per atskirų dalykų pamokas ar integruojant edukacines veiklas. Metodinę dieną organizavo mokytojos R. Servienė, R. Sakalauskienė, Ž. Klimienė.

Živilė Klimienė,
direktoriaus pavaduotoja

Laisvi nuo mobiliųjų Sicilijoje arba Erasmus+ projekte – apie sveikatą

prie pavadinimo

Ankstų spalio 13-osios rytą Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokiniai Ignė Gečaitė, Emilija Norvaišaitė, Rugilė Vasiliauskaitė, Guoda Valošinaitė, Alginija Mickūnaitė, Mykolas Balsys, Paulius Eitmantis, mokytojos Ineta Leščiauskienė, Reda Sakalauskienė bei psichologė Jovita Gerbenienė išvyko į saulėtąją Siciliją, kur buvo vykdomos Erasmus+ programos projekto „Misija Sveikata“ (angl. „Mission H“) veiklos.

Kitą dieną delegacijos iš Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos ir, žinoma, Italijos susirinko į projekto atidarymo ceremoniją Canicatti miesto „Ugo Foscolo“ mokykloje. Čia projekto dalyvius sveikino šios mokyklos mokiniai – jie muzikavo, šoko, vaidino, sveikinimo kalbas pasakė mokyklos direktorė, mokytojai, svečiai. Vėliau pasivaikščiojome po miestą, susipažinome su jo istorija, legendomis, žaidėme žinių patikrinimo žaidimą. Sugrįžę į mokyklą ragavome „Ugo Foscolo“ mokyklos mokinių tėvų pagamintų tradicinių itališkų patiekalų, o pasistiprinę ir rimtai nusiteikę, peržiūrėjome visų projekto komandų parengtus namų darbų pristatymus apie priklausomybę nuo šiuolaikinių technologijų. Pamatę mokinių apklausos rezultatus apie išmaniųjų technologijų naudojimą ir sunerimti verčiančio kiekvieno mokinio mobilaus telefono naudojimo laiką, supratome, kad telefonais naudojamės per daug ir kad per tą laiką galime nuveikti daug naudingesnių dalykų.

Po namų darbų pristatymo visi mokiniai, paskirstyti į komandas, pradėjo pagrindinę susitikimo veiklą – „Breaking free“ vaizdo filmukų kūrimą. Turėjome sukurti istorijas apie žmogaus ydingo įpročio – priklausomybės nuo telefono – atsikratymą. Klausėme ir populiaraus Italijoje dėstytojo, sociologo, žurnalisto Francesco Pira paskaitos priklausomybių nuo šiuolaikinių technologijų tema.

Projekto dalyviams buvo surengta pažintinių ekskursijų. Įdomi buvo visos dienos ekskursija, skirta susipažinti su UNESCO pasaulio paveldo arabų – normanų meno objektais. Vykome į Sicilijos sostinę Palermo. Miestas yra tarsi muziejus po atviru dangumi. Didelį įspūdį padarė normanų ir bizantiečių mozaikos XII a. pastatytoje Palatino koplyčioje, Normanų rūmai, kur šiuo metu įsikūręs Sicilijos parlamentas, bei didinga Palermo katedra. Netoli sostinės esančiame senoviniame Čefalu mieste apžiūrėjome dvibokštę Normanų katedrą, grožėjomės Tirėnų jūros vaizdais, o Favaroje apsilankėme „Cultural Farm“ kultūros parke. Tai meno galerija ir parodų erdvė miesto centre – viena italų pora šią erdvę iš skurdžios ir senoviškos pavertė modernia bei stilinga.

Dar viena ne mažiau įspūdinga kelionė buvo į graikų įkurtą Agrigento miestą. Ten gėrėjomės nuostabiais į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Šventyklų slėnio vaizdais. Šventyklų slėnį sudaro aštuonios graikų dievų bei deivių šventyklos ir jų liekanos. Plačiau apie jas sužinojome iš italų mokinių paruoštos medžiagos ir pristatymų. Teatro „Casa del Musical“ vaidinimas mus visus nukėlė į Antikos laikus, trumpame spektaklyje iš pradžių statulomis buvę, o vėliau atgiję aktoriai pavaizdavo žinomiausius graikų mitus. Matėme ir graikų mitologijoje aprašyto Ikaro statulą, o susėdę prie labiausiai žinomos bei geriausiai išsilaikiusios V a. pastatytos Konkordijos šventyklos piešėme mums labiausiai patikusius vaizdus, kurie atsivėrė nuo kalno. Nuvykę prie vienos gražiausių Europos pakrančių lipome ant baltosios Scala dei Turchi uolos. Ten atlikome atsipalaidavimo pratimus – jie būtini, kad žmogaus organizmas pailsėtų. Pabuvojome ir Katanijos mieste, vaikščiojome beveik dviejų kilometrų aukštyje ant didžiausio Europoje Etnos ugnikalnio išsiveržimų kraterių.

Paskutiniąją projekto dieną baigėme savaitės kūrybinį darbą – vaizdo įrašus, vėliau vyko jų pristatymas, analizė ir galiausiai visiems delegacijų nariams buvo įteikti projekto dalyvio sertifikatai. Vakare mūsų laukė teminis atsisveikinimo vakarėlis, kuriame ir mokiniai, ir mokytojai puošėsi XX a. septyniasdešimtųjų metų stiliumi, skambėjo garsiausia to laikmečio muzika, tvyrojo puiki nuotaika, dalinomės įsimintiniausiomis savaitės akimirkomis ir nuotykiais.

Šis projekto susitikimas buvo labai naudingas, nagrinėjama tema aktuali kiekvienam. Pamatėme daug naujų dalykų, gražių vaizdų, praplėtėme akiratį, draugų ratą, pagerinome anglų kalbos žinias, bendravimo įgūdžius, pažinome skirtingų tautybių žmones. Buvo be galo įdomu susipažinti su šeimomis, kurios mus priėmė, jų papročiais, kultūra ir itališka kasdienybe.

Alginija Mickūnaitė